Grynas.lt dokumentika: Didieji Lietuvos tyrinėtojai. Mokslininkas su kunigo sutana

Grynas.lt pristato Lietuvos internetinėje erdvėje analogo neturintį dokumentinį video projektą –„ Didieji Lietuvos tyrinėtojai“. Tai trumpametražių dokumentinių filmų ciklas skirtas nepelnytai pamirštiems mokslininkams ir tyrinėtojams, kurių indėlis į mūsų šalies mokslo raidą prilygsta žymiausių pasaulio protų darbams. Sau tarėme, kad lietuviškojo mokslo ir istorijos paveldo niekas nepopuliarins, jei to nedarysime patys ir neparodysime lietuviams, kokie ryžtingi ir pažangūs buvome praeityje.

„Lietuvos Didžiųjų tyrinėtojų“ autoriai iki 2012 vasaros pastatys 12 trumpematražių filmų apie tokias lietuviškojo mokslo įžymybes, kaip
Teodorą Grotusą – tragiškai žuvusį elektrolizės ir fotochemijos atradėją, Tadą Ivanauską – žymiausią Lietuvos gamtininką įkūrusį Kauno
zoologijos sodą, Mariją Rudzinksaitę – Arcimavičienę, kuri nepabūgo faraonų prakeiksmo ir su pirmaisiais tyrinėtojais žengė į senovės Egipto šventvietes ar Juozapą Varševičių dar žinomą kaip „Orchidėjų medžiotoją“, devyniolikto amžiaus viduryje perėjusį Pietų Amerikos žemyną nuo Šiaurės Kolumbijos iki Patagonijos ir surinkusį Įpūdingas orchidėjų kolekcijas.

Pirmojoje ciklo dalyje „Didžiųjų Lietuvos tyrinėtojų“ kūrybinė grupė pasirinko, neretai Lietuviškosios botanikos tėvu tituluojamo, profesoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilo biografiją. Viena pagrindinių priežasčių pastūmėjusių tokiam sprendimui, tai šių metų gegužės mėnesio 6 dieną minimas profesoriaus 250 metų gimimo jubiliejus.

Stanislovas Bonifacas Jundzilas gimė neturtingoje plikbajorių šeimoje. Dar būdamas mažu berniuku neteko mamos. Pamotės engiamas laisvą laiką leisdavo gamtoje, stebėdamas ir analizuodamas jį supančią aplinką. Būdamas paaugliu Jundzilas pradėjo mokytis Pijorų ordino vienuolyne, o vėliau įsišventino į vienuolius. Tokiam būsimojo profesoriaus sprendimui didelę įtaką turėjo nuolatinis tėvo kartojimas, kad turiningai gyventi gali tik dvasininkas. Vėliau, savo dienoraščiuose, Jundzilas gailėjosi dėl pasirinkto kelio, nes religinės dogmos prieštaravo gamtos mokslų dėsniams.

Nepaisant visų sunkumų jis suderino tarnystę Dievui su pažangiais gamtos tyrimais ir tapo vienu garsiausių gamtininkų Lietuvos bei Lenkijos istorijoje.

Už pagalbą ir paramą populiarinant mokslo istoriją dėkojame: Vilniaus universitetui; VU Gamtos mokslų fakultetui; Vilniaus universiteto bibliotekai; Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai; Nacionaliniam dramos teatrui.