Į rusų nelaisvę patekusi Inga net neįsivaizdavo, kas jos laukia: po kelių dienų paprašiau, kad mane nužudytų

43-ejų metų Inga iki 14 metų gyveno Lietuvoje, po to su tėvais išvyko į gimtąją Ukrainą, o šiandien vėl grįžo į Lietuvą. Tėvynėje ji stojo ginti savo šalies, buvo paimta į nelaisvę, kur patyrė protu nesuvokiamus žiaurumus. Inga sako atvirai: jei šiandien prieš ją kas nors sustatytų tas žmogystas, kurios ją kankino, be gailesčio paimtų ginklą į rankas. Taip ją pakeitė karas ir patirtis jame.

Nutarė eiti į kariuomenę

Savo istoriją dokumentiniame filme „Moteris iš fronto“ Inga pradeda nusikeldama į praeitį. „Mano tėvai į Lietuvą iš Ukrainos atvažiavo dar sovietmečiu. Tėvas aukštalipis montuotojas, jam pasiūlė darbą Lietuvoje ir jie su mama atvažiavo. Mama dirbo siuvimo fabrike, o tėtis – gamykloje. 1979 m. gruodžio 2 d. Jonavoje gimiau aš. Visą vaikystę iki 14 metų praleidau Jonavoje. Būdavo labai linksma. Ir žiemą, ir vasarą daug laiko praleisdavome lauke. Kai man sukako 14, dėl šeimyninių aplinkybių tėvai buvo priversti išvykti į Ukrainą. Aš turėjau važiuoti kartu“, – pasakojo moteris.