Vedė noras padėti

Kipras baigė teisės studijas, tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje. Jam niekada nestigo patriotiškumo ir pilietiškumo. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, jis patraukė prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, kad padėtų nuo karo bėgantiems žmonėms. „Įsidarbinau vienoje Ispanijos organizacijoje, kuri specializavosi jaunų šeimų, vaikų gelbėjimu iš Ukrainos ir humanitarinės pagalbos įvežimu. Viskas prasidėjo nuo pasienio. Šeimas iš Ukrainos veždavome į Lenkiją, o iš Lenkijos – į Ukrainą maistą, vaistus ir kitus reikalingus daiktus“, – savo istoriją pradeda Kipras. Didelį įspūdį jam padarė žmonių srautas, kuris buvo milžiniškas. „Prie sienos būdavo dešimtys tūkstančių žmonių. Kalbėdavome su jais. Jie dažniausiai pasakodavo savo istorijas, ką matė, ką girdėjo, kaip atvyko iki pasienio, kaip turėjo važiuoti per tą mūšio lauką. Aš stengiausi rodyti šilumą, žmogiškumą, ypač vaikams, kurie matė visą tą siaubą“, – pasakojo pašnekovas.

Kai ties pasieniu žmonių ėmė mažėti, Kipras pradėjo važiuoti giliau į Ukrainą, kol galiausiai surizikavo ir savo GPS nustatė tikslą – Mariupolis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)