50 frazių, būdingų žmogui, mąstančiam kaip auka: kiek iš jų vartojate jūs?

Kaip patys save įspraudžiame į jūrų kiaulytės narvą ar žiurkėno kailiuką, kuriame vis nesustojame bėgę ratu? Lyg jau ir žinome šią nuobodžią žodžių tiradą: emocijos gimdo mintis, o mintys gimdo žmogui įprastus žodžius ir veiksmus, kurie įstumia į jam įprastus gyvenimo įvykius ir aplinkybes. O tose įprastose aplinkybėse jis ir vėl galvoja sau įprastas mintis. Todėl minčių auditas yra būtinas – mums nenaudingas mintis metame lauk į komunalinių atliekų konteinerį, o atlaisvėjusią vietą užimame naujomis, kur kas produktyvesnėmis mintimis. Juk, kur yra mūsų dėmesys, mūsų energija, ten atitinkamai išsirutulioja ir aplinkybės.

Taigi kurias frazes ištaria savo galvoje auka („aukos“ terminas vartojamas pasiskolinant jį iš „Dramatiško gyvenimo trikampio“ koncepcijos apie gelbėtoją, persekiotoją ir auką)? Aptardami kiekvieną frazę, visada turėkime omenyje, kad žmogus pats sukuria tokius įvykius savo gyvenime, kad turėtų galimybę jais vėliau nusivilti. Kokie tai įvykiai? Tokie, kurie suteikia galimybę gauti įprastą emociją, ir būtent tokie, kurie leidžia rasti įprastą patvirtinimą savo įsitikinimams.

50 aukai būdingų frazių: kurias mėgstate vartoti jūs?

1. Aš nenorėjau, mane privertė. Tardamas šią frazę, žmogus nori nusikratyti asmeninės atsakomybės. O nusikratydamas atsakomybės, jis tarsi amputuoja savo galimybes ir gebėjimus gimdyti pozityvius pokyčius savo gyvenime. Atsakomybė – tai tokia nuostata, kai jūs suprantate, kad esate priežastis visų įvykių sekos jūsų gyvenime. Kartais tai gali būti ginčytina tiesa. Pavyzdžiui, jeigu nukrito lėktuvas, mes negalime teigti, kad katastrofos aukos padarė viską, kad atsidurtų tame lėktuve. Ne. Kai kurios materijos ir reiškiniai mums yra nesuvokiami. Bet atsakomybės pozicija yra mažų mažiausiai naudinga tuo, kad prisiėmus ją už savo gyvenimą (ne už vieną nelaimingą įvykį!), pasirodo bent menkiausia galimybė daryti pokyčius teigiama linkme.