– Neseniai į Vilnių atvykusi Pietų Korėjos pirmoji ponia (50 metų) pademonstravo ne tik nepriekaištingą įvaizdį, bet ir spindėjo jaunatviškumu. Ne kiekviena 30-metė lietuvaitė gali pasigirti taip atrodanti. Tai genai ar kosmetika?
– Manau, nė viena moteris negalėjo patikėti, kad šiai damai tiek metų. Gali būti, kad tokią padėtį visuomenėje užimančios moters išvaizda rūpinasi visa plastikos chirurgų, gydytojų dermatovenerologų ir kosmetologų komanda, tačiau turbūt dauguma keliaujančiųjų po P. Korėją, Japoniją, pastebi, kad taip puikiai atrodo net paprastos moterys, sutinkamos gatvėse, parduotuvėse, restoranuose. Tai – ir genų, ir gyvensenos, ir odos priežiūros produktų ar procedūrų visuma.
Genetiškai yra tam tikrų skirtumų tarp lietuvių ir korėjiečių moterų. Neretai teigiama, kad korėjiečių oda turi daugiau kolageno ir elastino – struktūrinių baltymų, paprastumo dėlei juos galima palyginti su čiužinio spyruoklėmis. Kokybiškos spyruoklės – elastingas čiužinys, išėmus spyruokles, jis greitai prarastų savo stangrumą, tvirtumą. Taip yra ir su oda, nuo maždaug 25 metų šių baltymų pradeda mažėti, oda glemba, praranda stangrumą. Visgi, nėra vieno konkretaus geno, atsakingo už šių baltymų kiekį, tai – vis dar vykstančių mokslinių tyrimų objektas. Tęsiant su amžiumi mažėjančio struktūrinių baltymų kiekio temą, jų degradavimo, praradimo greitį spartina ir kiti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui – saulė. Kuo daugiau oda veikiama saulės, tuo greičiau ji glemba, raukšlėjasi, atsiranda pigmentacija. Toks procesas vadinamas fotosenėjimu. Nuo fotosenėjimo korėjietes saugo du veiksniai. Pirmas veiksnys – didesnis melanino kiekis. Melaninas padeda odai šiek tiek sumažinti žalingą saulės poveikį ir minėtų struktūrinių baltymų praradimą, sulėtindamas odos suglebimą.
Visgi, tai – lazda su dviem galais, kuo daugiau melanino odoje, tuo didesnė pigmentinių dėmių atsiradimo tikimybė. Antras ir mano nuomone svarbesnis veiksnys – balta, neįdegusi oda – P. Korėjos ir nemažai kitų Azijos šalių grožio etalonas. Kremo nuo saulės naudojimas nuolatos, kepurės, skėčiai – prisiminkite visas turistų iš Azijos šalių grupes, kurias matote savo miestų senamiesčiuose – juk visos moterys su skėčiais ir/arba kepurėmis. Istoriškai tai siejama su keliais veiksniais, pradedant nuo religinių ir filosofinių, kur kuklumas, disciplina, tyrumas laikomi socialinėmis vertybėmis, o odos baltumas siejamas ir su tyrumu, ir su savidisciplina (saulės vengimu). Taip pat daugelyje kultūrų balta oda siejama su aukštesne socialine klase – tie, kurie sunkiai dirba laukuose, bus įdegę, na o turtingiems, įtakingiems, dirbti nereikės, todėl jie puikuosis balta gražia oda. Šiais laikais odos apsaugos nuo saulės svarba siejama ir su medicininiais veiksniais – apsauga nuo odos vėžio, ir su populiariosios kultūros veiksniais. Populiarios K-Pop muzikos arba serialų (K-Drama) žvaigždės – tiek vyrai, tiek moterys – pasižymi itin balta, skaisčia, labai prižiūrėta oda, taigi jau net ir paaugliai, kuriems neaktualu istorinės ar religinės priežastys, pradeda labai saugotis saulės, norėdami būti kuo panašesni į savo dievukus. Tai – geriausia investicija į savo odos priežiūrą, kuri su kaupu atsipirks brandesniame amžiuje.
– Nuo kada korėjietės pradeda rūpintis savo oda?
– Tikslių statistinių duomenų nėra, tačiau įprastai teigiama, kad P. Korėjoje odos priežiūra pradedama dar prieš paauglystę, o 12-14 metų paauglys jau turi pilną odos priežiūros rutiną. Panašias amžiaus grupes pastebiu ir Lietuvoje, tačiau pagrindinis skirtumas būtų minėti gyvensenos veiksniai – labiausiai, odos apsauga. Jeigu lietuvės moterys odą saugoti nuo saulės pradėjo pakankamai neseniai, todėl, tarkime, penkiasdešimtmetė lietuvė jau turės ištisus dešimtmečius saulės žalos, tokio paties amžiaus korėjietė savo sąskaitoje jau turės ne dešimtmečius žalos, bet dešimtmečius odos saugojimo, saulės vengimo, odos dengimo skėčiais, ilgomis rankovėmis, kepurėmis.