Išsilavinusi. Charizmatiška. Versli. Kūrybiškai mąstanti. Karjeristė. Tokia Viktorija buvo visuomenės akyse ir savo profesinėje veikloje. Tačiau namuose ji kruopščiai matuodavo, kokį žodį pasakyti, o ką nutylėti. Neretai vis tiek nepataikydavo. Kad ir kaip besistengtų įtikti, gyvenimo draugui, kuriam jau buvo pagimdžiusi ir sūnų, niekada nebuvo gana.
Toksiški santykiai, trukę kelerius metus, galų gale nutrūko. Viktorija su vaiku grįžo į nuosavus namus Vilniaus senamiestyje. Anuomet jai buvo maždaug 43-eri ir apie naujus romantinius jausmus ji nesvajojo. Labiausiai troško surinkti save ir psichologiškai atsitiesti. Tačiau likimas buvo parengęs kitokį planą.
Bičiulės gimtadienio vakarėliui persikėlus į vyno barą „In Vino“, Viktorijos delne netikėtai atsirado laimės sausainiukas. „Išlukštenusi neįžiūrėjau, kas jame užrašyta. Atsisukau į pirmą šalia stovėjusį žmogų ir paprašiau perskaityti. Jis žengtelėjo į šviesą, o grįžęs pasakė, kad užrašas žada daug laimės. Kitą dieną pamačiau, kad sentencija užrašyta lietuvių kalba, o nepažįstamasis juk buvo anglakalbis“, – prisiminė Viktorija.