Šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta į paplūdimius. O kokia gi situacija Palangoje? Gal poilsiautojams alkoholio visai nereikia? – teiraujamės Palangos gelbėjimo stoties vado Jono Pirožniko?
– Ar draudimas prekiauti alkoholiu paplūdimiuose buvo efektyvus, gal mūsų žmonės dažniau renkasi sveikesnę gyvenseną?
– O kaip Jūs įsivaizduojate draudimą prekiauti alkoholiu paplūdimiuose? Ką tai reiškia? Šiemet sezono pradžioje visos kavinės, barai negavo leidimo prekiauti alkoholiu. Mano galva tai reiškia tik vieną – masiškai padidėja išnešiojamoji prekyba. Visi prekybos tinklai pardavinėja alų, vyną, šampaną. Poilsiautojai atsineša šiuos, o kartais ir gerokai stipresnių gėrimų, iš prekybos tinklų. Į apyvartą eina konjakai, brendžiai. Policijos pareigūnai šiemet pagavo alaus prekiautoją, kuris poilsiautojams gėrimą pardavinėjo po 6-8 eurus už vieną skardinę. Žmonės poilsiauti atvykę netaupo, perka.
Labai padaugėjo poilsiautojų su termosais. O jų viduje arbata, ar kažkas stipriau nė mes, nė policijos pareigūnai neturime jokios teisės aiškintis. Pastebiu tendenciją, kad geria iš termosų, užsikąsdami. Gudresni randa išeičių savo poreikiam patenkinti, kvailesni – moka baudas. Visais laikais buvo žmonių, kurie sugebėjo išsisukti iš padėties. Štai pastebėjome 3 tuščias alaus skardines šalia vyriškio, su policijos pareigūnais priėjome perspėti, o šis buvo ne pėsčias, drąsiai aiškino, neva skardines radęs ir, besirūpindamas ekologija surinkęs, nešiąs jas priduoti į taromatą. Už kiekvieną iš jų gausiąs po 10 centų. Tai pasakodamas, jis kažkaip keistai šypsojosi, spėjome, kad gal gudrauja.
– Ar „pokovidinis“ pliažo lankytojas yra kitoks?
– Žinokit pokyčių nematau. Vieni žmonės ramūs, kultūringi, laikosi elgesio taisyklių, rekomenduojamų atstumų nuo kitų žmonių. Kiti – tiek atsipalaidavę, visiškai nereaguoja į pastabas, jiems viskas visiškai vienodai. Jiems jūra iki kelių. Yra ir tokių, kurie nepaisydami draudimų bando prekiauti paplūdimiuose nelegaliai, be jokių dokumentų. Perdavus tokius asmenis pareigūnams – pyksta. Kartais net linkėjimus palieka. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį apgadintas Palangos gelbėtojų postas. Išdaužti langai ir paliktas užrašas: „NX nekenčiu Jūsų...“. Spėjama, kad tai galėjo padaryti nelegalūs prekeiviai, tai aiškinasi policija. Na, o grįžtant prie „kovidinio“ pliažo lankytojo, pastebėjome tai, kad paplūdimiuose mažiau užsieniečių, nėra poilsiautojų iš kitų šalių. Pasigendame rusakalbių, anglakalbių svečių, kurių tokiu pat metu pernai jau buvo pilnas paplūdimys.
– Ar apskritai yra kokių nors saugumo priemonių laikomasi pliaže?
– Na, šiuo metu karantinas yra panaikintas. Tai reiškia, kad visos sąlygos, griežti reikalavimai liko tik rekomendacinio pobūdžio. Be abejo, niekas nedraudžia poilsiautojams patiems būti sąmoningais – vaikščioti su kauke, laikytis atstumų. Šiuo metu mes neturime jokio teisinio pagrindo to reikalauti. Žmonės yra patys atsakingi už savo sveikatą, patys turi save saugoti. Tai galioja sergantiems bet kuria lėtine liga, nebūtinai COVID-19. Mes gi iš atvykusiųjų į paplūdimį medikų pažymos neprašome. Čia gi gali ilsėtis ir sergantys lėtinėmis ligomis, ir su bėrimais. Tikiu, kad žmonės sąmoningi – rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata. Gelbėtojai, juk ne medikai. Šį sezoną, gelbėtojai tiri įsigiję naujus džipus, laukiame drono, kuris galės iškelti 50 kg. Jis išmes net 2 gelbėjimosi ratus, kurie bus su virve ir buksyruos žmogų į krantą. Tikimės, kad ši įranga padės užtikrinti žmonių saugumą.
– Ar gelbėtojai dirba su kaukėmis?
– Be abejo kaukes turime. Jei kyla įtarimų, kad gali būti pavojingas atvejis, duodame kaukes, pirštines ir gelbėtojams, ir per atstumą paduodamos kaukės tiems, kam teikiama pagalba. Sutvarkius, išdezinfekavus žaizdas, žmogus keliauja toliau, jei jam nereikia rimtesnės medikų pagalbos. Šiuo metu Palangos paplūdimiuose dirba 28 gelbėtojai, Šventojoje 19. Ruošiantis karantinui nežinojome kokia bus situacija, gegužėms mėnesį formavome personalą. Nusimatėme 12 etatų daugiau, kaupėme personalo rezervą, jei dalis gelbėtojų turėtų karantinuotis. Su šiais žmonėmis buvo palaikomas ryšys, ruošiamasi pasirašyti darbo sutartis. Tačiau situacija kardinaliai pasikeitė, karantinas atšauktas, papildomo personalo nebereikia. Teko šių žmonių atsiprašinėti. Jauniausi mūsų gelbėtojai 17 metų. Jie dirba posto stebėtojais, negali dirbt vandenyje. Jie prižiūri paplūdimį, mato atitolusius, be priežiūros paliktus vaikus, dalija lankstinukus, stebi su žiūronais jūrą. Radijo ryšiu jie praneša, kur vartojamas alkoholis, kur atvykę žmonės su šunimis, tačiau gelbėjimo darbų vykdyti negali.
– Spaudoje rašoma, jog Baltijos jūroje susidarė palankios sąlygos daugintis pavojingoms bakterijoms. Smiltynės paplūdimyje yra padidėjęs žarninės lazdelės kiekis. Kokia vandens kokybė Palangoje?
– Visada sakiau, kad Palangoje poilsiauti geriausia. Palangos paplūdimiai yra apdovanoti mėlynąja vėliava. O šia vėliava vasaros sezonui apdovanojami paplūdimiai, atitinkantys aplinkosaugos švietimo, valdymo ir informavimo, vandens kokybės, saugumo ir paslaugų tarptautinius kriterijus. Palangos miesto maudyklų vandens kokybė atitinka higienos normas, tad naudytis kurorto paplūdimiuose yra saugu. Palangos maudyklų vandens kokybės stebėsena vykdoma kiekvieną maudymosi sezoną kas dvi savaites. Remiantis tyrimų duomenimis, Palangos miesto maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai rodikliai neviršijo Lietuvos higienos normoje reglamentuotų vandens kokybės reikalavimų. Palangoje vanduo švarus, smėlis poilsiui idealus. Čia poilsiauti geriausia. Todėl visiems sakau – poilsiui rinkitės Palangą.
– Ar buvo skendimų?
– Kol kas ne. Stengiamės vykdyti prevencinę veiklą, kad jų nebūtų. Vandenį pašaldėm. (juokiasi). Kitaip tariant – neleidžiame skęsti. Vanduo dar ganėtinai šaltas, nedaug kas maudosi. Pakrantėje turškiasi vaikai, bet tai normalu. Pagrindinis skendimų bumas kasmet prasideda tuomet, kai atšyla vanduo, yra didžiulės bandos, keliame raudoną vėliavą. Žmonės neįvertina bangų jėgos, eina į vandenį, dažnai ir skęsta. Per Mindaugines daerbavisi gerokai pastiprintas gelbėtojų rezervas.
– Ar buvo kokių neįprastų situacijų?
– Buvo toks unikalus įvykis. Iš vandens traukėme vyriškį, kuris už moterų pliažo su visais drabužiais brido į vandenį. Jis buvo įsibridęs ko ne iki kaklo. Pasiteiravus, kodėl su drabužiais maudosi, jis patikino, kad nesimaudęs, o tiesiog norėjęs atsigerti vandens. Policijos pareigūnai jam nustatė 1,8 promilės girtumą. Gal vyriškį labai troškino, o išgėrus pasilenkti sunku, tad brido iki kaklo į jūrą, kad vanduo pats į gerklę subėgtų?.. Jei būtų norėjęs nusižudyti, tikėtina, kad būtų taip ir pasakęs. Šiuo atveju – jis ėjo atsigerti.
– Ką daryti, jei skęsta žmogus?
– Visų pirma reikia kviesti pagalbą. Galima skambinti 112 telefonu, kviesti gelbėtojus. Jei žmogus, kuris mato skęstantįjį nėra įsitikinęs, kad sugebės padėti – į vandenį stačia galva pulti nerekomenduojama, nes tuomet bus 2 skendimai. Reikėtų mesti po ranka pasitaikiusius daiktus, kamuolius, virves, diržus ar netgi kelnes, kad skęstantysis įsikabintų, ir išsilaikytų, kol atvyks pagalba.
„Drąsiai atvykite į Palangą, nes čia geriausias poilsis Lietuvoje, vanduo švarus, pakrantė prižiūrėta. Paplūdimį stebi gelbėtojai, kurie daro viską, kad poilsis būtų saugus“, – kalbėjo atsisveikindamas Palangos gelbėtojų stoties vadas, Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas.
– Ačiū už pokalbį. Geros Jums vasaros!