Laukė strimelių
Pirmą kartą ant Palangos tilto ateinu pirmadienį. Nors jau vakaras nesimato nė vieno žvejo. Galiausiai pačiame tilto gale pastebiu du vyrus su meškerėmis. Jie laukia pasirodančių strimelių.
„Kodėl tiek mažai žvejų šiandien?“, – klausiu. „Todėl, kad žuvies nėra, – sako žvejys Arvydas. – Anksčiau liepos 26 d., prieš Onines, pasirodydavo tokios strimelės kaip silkės, gera į jas būdavo žiūrėt: didelės, stambios, riebios. Kas čia liko iki tų Oninių ir tuščia. Dar jos nepasirodė.“
„Dabar gaudo ir žiobrius, ir ešerius, tik daugiau priekrantėj, ir kuoja, ir plakis eina – visa gėlavandenė žuvis. Ir karšis“, – kalba Arvydas. Prie pokalbio greitai prisijungia ir šalia stovėjęs žvejys iš Trakų:
- Bet pats svarbiausias – kas?
- Grundulai...Dabar tai jie – mažiukai. Pavasarį vėjažuvių buvo. Labai smagiai gaudėm. Jos buvo pasirodžiusios gegužės 9 dieną kažkur.
- Padėjom sugaudyti Jūrų muziejui. Jie atvažiavo tų vėjažuvių, norėjo į akvariumą prisileisti, parodyti vaikučiam. Yra žmonių, kurie dar nematę jų. Jos kaip gandras atrodo (juokiasi žvejys, – red. past.). Ilga žuvis, ilgas snapas, daug dantukų aštrių. Ir mums pavyko sugauti 25 vėjažuves ir sėkmingai paleisti į akvariumą. O ant kitos dienos ji dingo. Dabar jau ji jūroj toli arba pakeliui į Atlantą.
- O kaip grundulai? (pasiteirauju, – red. past.).
- Grundulai dabar nebent kačiukui. Cigaretės dydžio. Sėkmingai juos pagaudė su gaudyklėm. Išvežė į konservų fabriką.