Antra pažinčių programėlė po „Tinder“: kaip sekėsi lietuvei, kur moterims privaloma rodyti iniciatyvą?

„Delfi Plius“ perskaičiau keletą Simonology straipsnių apie pažinčių programėles „Tinder“ bei „Bumble“ ir autoriaus asmeninius pastebėjimus šia tema. Autorius nevyniodamas į vatą kategorizuoja programėlių vartotojas ir dalijasi savo ne visada džiugiais atradimais. Aš norėčiau atskleisti pažinčių programėlių pasaulį iš moteriškos, asmeninės pozicijos. Tokių stebėjimų nėra daug, tiesą sakant, jų visai nėra Lietuvoje (galbūt neaptikau?..).

„Bumble“ programėlė nėra naujovė pažinčių programėlių pasaulyje. Ją 2014 metais įkūrė Wolfe Herd, kurią buvo užknisę vyrų dominuojami appsai, tokie kaip „Tinder“, „Badoo“ ir panašiai. Pati W. Herde apibūdina „Bumble“ kaip feministinę programėlę. Šiandien ji turi daugiau nei 42 milijonus vartotojų visame pasaulyje ir yra antra pagal populiarumą programėlė po „Tinder“ Amerikoje. Šiandien „Bumble“ vertė tolygi milijardui dolerių.

Įdomu tai, kad W. Herd programėlės idėją sugeneravo būtent su kito pažinčių appso „Badoo“ vadovu Andrew Andree, kuris su ja susisiekė pats, išgirdęs, kad W. Herd į teismą padavė „Tinder“ už seksualinę diskriminaciją ir priekabiavimą (beje, teismas galiausiai priteisė jai milijoną dolerių kompensacijos).

Vartotojai

„Survey Monkey“ 2016 m. atliko vartotojų tyrimą. Paaiškėjo, kad 85 proc. jų programėlėje ieško draugo / draugės ir / arba santuokos, ir tik 4 proc. vyrų ir 1 proc. moterų ieško vadinamojo hook up‘o, trumpalaikių neįpareigojačių santykių.

Na, aš čia būčiau linkus pasiginčyti, bet tebūnie.

Asmeninis įspūdis apie „Bumble“

„Bumble“ funkcionuoja paprastu principu, kaip ir „Tinder“: patikusį žmogų paswaipini į dešinę, nepatikusį – į kairę. Pagrindinis skirtumas, kad pirmoji programėlė užprogramuota taip, kad moteris privalo žengti pirmą žingsnį, ir tai turi padaryti per 24 valandas, kitaip sugeneruoti matchaiautomatiškai nustoja galioti.