Balys Sruoga: karstą jam užsakė vos būnant aštuonerių, tačiau išgyveno nacių ir sovietinį lagerius

Balys Sruoga – vienas iš Lietuvos meno kūrėjų, kurio pavardės negalima nepaminėti kalbant apie XX amžiaus pirmos pusės mūsų šalies literatūrą bei teatrą. Jo palikimas yra didžiulis ir itin vertingas, nors, žinoma, labiausiai B. Sruogą išgarsino knyga „Dievų miškas“ – satyriškai pateikti prisiminimai iš nacių koncentracijos stovyklos, iš kurios pavyko išeiti gyvam, nepaisant to, jog ten kasdien galėjai mirti net kelis kartus.

tyrinėtojas iš viso nebūtų nieko palikęs, nes ant mirties slenksčio stovėjo ir ankstyvoje vaikystėje.

Buvo ir karstas sukaltas

Balys gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose – kaime, esančiame Biržų rajono pietuose. Jo mamą Agotą tėvai anksti privertė ištekėti už turtingo ūkininko Pranciškaus Sruogos – dukrai sulaukus vos 16-os. Aišku, ne be išskaičiavimo, mat P. Sruoga, nors buvo dvigubai vyresnis už Agotą ir labai nesimpatiškas bei šykštus, valdė didžiausią ūkį visoje parapijoje. Tiesa, šykštus buvo ne iki beprotybės – nepagailėjęs pinigų net 4 iš 5 savo sūnų išleido į mokslus. Neleido tik vyriausiojo, nes nusprendė, kad jis turės prižiūrėti ūkį.