Ir vėl netvarka? Kaip neverčiant paskatinti vaiką palaikyti savo kambario tvarką

„Kada pagaliau susitvarkysi savo kambarį?“, „Jei ir toliau bus tokia netvarka tavo kambaryje, neleisiu pasikviesti draugų į namus“, „Mergaitės kambarys turi būti tvarkingas, kaip tau negėda!“ Tokie ir panašūs grasinančio pobūdžio pareiškimai dažnai kyla iš beviltiškumo, nusivylimo ar pykčio jausmo, kasdien matant tą patį (mūsų akims nevalyvai ir net grėsmingai vaikų sveikatai atrodantį) jų kambario vaizdą.

Iki tam tikro vaiko amžiaus (maždaug iki 7 metų) vaikų kambarys, kaip ir kitos namų erdvės, būna mūsų, tėvų, atsakomybė. Jei reikia, imame ir sutvarkome jį patys arba kartu su vaikais, per daug nesureikšmindami šios erdvės chaoso. Tačiau peržengus tam tikro amžiaus ribą, matydami vaiko galimybes ir jausdami, kad jis jau pakankamai savarankiškas ir gebantis turėti ir atlikti tam tikras pareigas namuose, imame ir perleidžiame atsakomybę už savo kambario tvarką pačiam vaikui. 

Tai natūralu. Tačiau problemų atsiranda tada, kai mūsų turimi lūkesčiai (pvz., kad vaikas kasdien tinkamai pasirūpins savo kambariu ir man palengvės, nes nebereikės rūpintis šia erdve) neatitinka realybės.