Slėptuvė-muziejus
Istoriniai duomenys patvirtina, kad Vilniaus mikrorajonas Naujamiestis ėmė kurtis jau XIX amžiuje, kai buvo pastatytas geležinkelis, bet itin sparčiai jis plėtėsi sovietmečiu, kai teritorija buvo industrializuota. Čia pastatyta daug gamyklų, kurių kiekviena turėjo slėptuves. Jose galėjo evakuotis įmonėse užsilikę darbuotojai.
Buvusios įmonės „Lietuvos automatika“ (sovietmečiu vadinta „Vilniaus montavimo SZMA valdyba“) slėptuvė įrengta 1975 metais. Įmonė buvo nedidelė, joje dirbo tik apie 50 žmonių. Veiklą „Lietuvos automatika“ nutraukė 2015 metais, dabar buvusios įmonės teritorijoje įkurti loftai. Pagrindinis įėjimas į slėptuvę neišlikęs, bet į ją saugiai ir patogiai galima nusileisti avarinio išėjimo laiptais. Jais į požemį keliauja aštrių pojūčių išsiilgę juodojo turizmo mėgėjai, nusprendę vieni patys arba su gidu apsilankyti autentiškoje slėptuvėje.
Pirmoji ekskursijos dalis tamsoje
Pasirinkusius ekskursiją grupėmis, prie buvusio gamyklos pastato pasitinka gidas, kuris, atrakinęs slėptuvės avarinio išėjimo duris, ekskursantams nurodo pasiimti po prožektorių. Slėptuvėje veikia elektra, bet pirmoji ekskursijos dalis vyksta blausioje prožektorių šviesoje.
Išsidalinus prožektorius, pasigirsta oro pavojus – įspėjimas, kad reikia evakuotis ar leistis į slėptuvę. Nulipus betoniniais laiptais 2 metus po žeme, galima pamatyti vieną svarbiausių slėptuvės įrengimų – švaraus oro paėmimo vamzdį, kuriame išvalomas iš lauko siurbiamas užterštas oras. Taip slėptuvėje esantys žmonės turėjo būti aprūpinami deguonimi. Greta yra sprogimo bangą pristabdantis prietaisas ir hermetinės iš plieno pagamintos durys. Jos ne tik apsaugo nuo sprogimo bangos, bet ir sustabdo radioaktyvią spinduliuotę ir skirtingus chemikalus.
Už pirmųjų hermetinių durų yra nedidelė patalpa – tambūras. Jis skirtas dezaktyvacijai: jei į slėptuvę nusileistų iš radioaktyvios aplinkos išsigelbėję žmonės, tambūre jie turėtų palikti užterštus drabužius. Tuomet pro antras duris galima užeiti į pačią slėptuvę.
Slėptuvės sienos išdažytos šviesiomis spalvomis. Tai – sena tradicija, nes dingus elektrai baltos sienos geriau atspindi prožektorių šviesą. Slėptuvės sienos nudažytos teisingai – kalkiniais dažais. Jei į slėptuvę užeitų daug žmonių, susidarytų kondensatas, todėl sienas buvo privaloma padengti drėgmei atspariomis medžiagomis. Šioje unikalioje erdvėje tai – ne vieninteliai autentiški laikmečio ženklai.
Civilinės saugos pamokos ir išlikę veikiantys įrenginiai
„Automatikos“ slėptuvės talpa – iki 100 žmonių. Sovietmečiu joje veikė ir mokomoji klasė, kur maždaug du kartus per mėnesį vestos civilinės saugos ir gynybos pamokos. Ant suoliukų susėdusiems darbuotojams dėstytojai aiškindavo, kaip elgtis karo metu, kaip užsidėti dujokaukę, naudotis vaistinėle.
Apsidairius po slėptuvę, net žibintų šviesoje neįmanoma nepastebėti oro filtravimo sistemos. Vamzdžiais nešvarus oras keliauja į filtrus, kurių skaičius priklauso nuo slėptuvės dydžio. Šie filtrai iš oro išvalo chemines medžiagas, dulkes, smalkes, ir pro atitinkamas angas į požemines patalpas išeina švarus oras.
Slėptuvę elektra aprūpina miesto tinklai, joje dyzelinių generatorių nėra. Todėl prasidėjus karui ir nutraukus elektros tiekimą, šioje slėptuvėje tektų išsiversti su prožektoriais. Be to, nustotų veikti oro filtravimo sistema, ir ją tektų valdyti rankiniu būdu. Tam skirta rankena, aušinimo sistemos ir ventiliatorius slėptuvėje išlikusios iki šių dienų.
Šio muziejaus lankytojus gali nustebinti ne tik išlikusi autentiška įranga, bet ir patefonas, natos, knygos. Visa tai reikalinga nuotaikai ir motyvacijai pakelti. Ant sienų kabantys plakatai iliustruoja slėptuvių tipus. Mūsų šalyje labiausiai paplitusios slėptuvės po pastatais.
Maistas, asmeninės apsaugos priemonės ir higiena požeminėse patalpose
Slėptuvėje išlikusios spintos, kuriose sudėti autentiški sovietmečio produktai ir pirmosios pagalbos priemonės: medikamentai, medicininiai indai ir drabužiai, 40 metų senumo ūkinis muilas. Ten galima aptikti ir populiariąją Individualią vaistinėlę Nr. 2, į kurios sudėtį įėjo nuo radiacijos saugantys medikamentai ir pramidolas – ypač stiprūs vaistai nuo skausmo, skirti sunkiai sužalotiems pacientams.
Slėptuvėje laikytos ir maisto atsargos. „Automatikos“ slėptuvėje-muziejuje laikomas autentiškas nepradarytas sovietinio acto butelis, sodos pakelis, konservai, makaronai, arbata. Greta stovi autentiški dozimetrai, supakuotos dujokaukės, ginklų valymo priemonės, prožektorių kolekcija. Muziejaus savininkams šiuos eksponatus parūpino gaisrinė, kiti buvo įsigyti sendaikčiuose.
Slėptuvėje įrengti ir moterų bei vyrų tualetai. Prie kriauklių stovi autentiškos dantų pastos, vazelino pakuotės, muilas. Priešais ant sienų kabo informaciniai plakatai, kuriuose paaiškinama, kaip išsirinkti tinkamą dujokaukę, kaip užsidėti respiratorių, glaustai pateikiama kitokia svarbi medžiaga ir slėptuvės taisyklės. Į požemį negalima neštis didelių daiktų, vestis gyvūnų, deginti žvakių, draudžiama rūkyti.
Vienas įdomiausių muziejaus eksponatų yra kūdikio dujokaukė-lopšys. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus dujokaukės uždėti negalima, todėl buvo sukurta dujokaukė-dėžė. Kūdikis per specialią angą paguldomas į lopšį, tada anga užsandarinama hermetiškai, pro langelius galima pažvelgti į lopšio vidų, o šonuose įrengti oro filtrai. Tokiame lopšyje kūdikis galėtų išbūti iki pusvalandžio. Rusijoje tokios kūdikių dujokaukės gaminamos iki šiol.
Unikali patirtis
Pasibaigus pirmajai ekskursijos daliai, gidas įjungia šviesą, ir ekskursantai gali užduoti klausimus bei po slėptuvę pasivaikščioti savarankiškai. Ši patirtis unikali tuo, kad, kitaip nei daugumoje kitų muziejų, slėptuvėje esančius eksponatus galima ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti ar išbandyti. Norintiems leidžiama atidaryti hermetines duris, sukti oro filtravimo rankeną, užsidėti dujokaukę, matuotis apsauginius kostiumus.
Įspūdį sustiprina leidžiami įrašai apie oro pavojų, kaukianti sirena. Prisėdus ant suoliuko priešais seną „Šilelį“, galima peržiūrėti autentišką civilinės saugos mokymų įrašą. Ant stalo guli kitų Vilniaus slėptuvių nuotraukų albumai. Viduje galima fotografuoti, filmuoti, įrašinėti. Troškusiems dar stipresnių pojūčių buvo surengta ekskursija su nakvyne.
Šiuo metu „Automatikos“ slėptuvė-muziejus yra vienintelė ne tik išsaugota, bet ir įrengta slėptuvė, kurioje išliko nemažai senosios technikos. Muziejaus savininkų dėka eksponatų nuolat daugėja, o bilietai į ekskursijas visada išperkami. Tikimasi, kad šis 2020 metais atidarytas muziejus pritrauks ir Vilniuje besilankančius užsienio turistus.