Kaip dalyvauti diskusijoje, kad ji netaptu „karo lauku“?

Ištrauka iš pokalbio: – „O kaip tu diskusiją supranti?“ – „Pliusai / minusai, skirtingi požiūriai, prieštaravimai ir t. t. Dar diskusijoje yra tema apie kažką, ir vienas kitą pildai informacija, apie ką kitas nepagalvoja.“ Klausdama, ar žmonės norėtų padiskutuoti viena ar kita tema su manimi, dažnai jų akyse pamatau arba baimę, arba karingai nusiteikusį žvilgsnį. Lyg būtų išgirdę išgyvenimo įgūdžių reikalaujantį iššūkį. Kai kurie žmonės net nesivelia į „protu generuojamą informacijos apsikeitimo procesą“. Suprantu ir juos.

Diskusija – stipraus sąmoningumo reikalaujantis procesas, kurio metu iškyla į paviršių ir daug mūsų emocinio prisirišimo, realybės neigimo, diskusija gali mus įtraukti į susitapatinimą su savo protu. O žmonės per kartas mokyti, kaip reikia elgtis visuomenėje, paminant savo tikruosius jausmus – diskusija jiems tampa tikru savo emocinio intelekto išbandymu. Todėl dažnas pasirenka racionalaus proto perspektyvą, tam, kad jaustųsi diskusijoje turintis tikimybės „iškovoti“ savo poziciją, pasinaudojant surinkta informacija ir faktais. Diskusija tada tampa „karo lauku“ ir reikalauja daug energijos joje išlikti sveikam. 
Norėčiau pakviesti jus pažiūrėti į diskusiją kitu kampu, kur pokalbiuose ištirpsta susiskaldymas tarp žmonių ir atrandama galimybė kurti vertę tiek joje dalyvaujantiems, tiek ją stebintiems. Pojūtis pabaigoje – lyg būtumėte pamilęs gyvenimą iš naujo, o jūsų informacijos laukas – išsiplėtęs per visus pasaulio žemynus.