Kaip SSRS „nebuvo“ korupcijos: už kyšį tapdavo milicijos viršininku ar ministru, o iš vogto aukso gaminosi virdulius su Brežnevo atvaizdu

Vienas stalinizmo laikų mitų – teisingas teismas. Korupcija milicijoje, teismuose buvo neretas reikalas nuo pat sovietų valdžios pradžios, ir nuo viršaus iki apačios. Be to, už atitinkamą kyšį buvo galima nusipirkti postą net partiniu lygiu. Pavyzdžiui, už 200 tūkstančių rublių galima buvo tapti partijos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi, ministro pareigos esą kainavo apie 150 tūkst., milicijos skyriaus viršininko – 50 tūkst. rublių. Bet tai buvo tik ledkalnio viršūnė: tokioms pozicijoms nebuvo gailima pinigų, nes jos atsipirkdavo per pora metų su kaupu, mat buvo vykdomos daug didesnės apimties korupcijos schemos.

Korupcijos tema buvo viena uždariausių 

Yra manančių, kad stalinizmo laikais korupcijos apskritai nebuvo. O jei ir buvo, tai kažkur kitur, „atokiau nuo Stalino“ ir partinio elito. Tuo tarpu oficialūs duomenys byloja, kad korupcija Sovietų Sąjungoje ne tik egzistavo, bet ir klestėjo. Vienas įrodymų – 1937 metais NKVD sudėtyje įkurtas Kovos su socialistinio turto grobstymu skyrius (OBHSS), kuris turėjo suvaldyti šią problemą – neleisti veistis įvairaus masto kyšininkams.

SSRS korupcijos formos, žinoma, skyrėsi nuo šiuolaikinių.