Gdanskas pirmą kartą buvo paminėtas 997 metais šv. Adalberto iš Prahos raštuose, kur dar prieš Prūsijos kryžiaus žygius buvo minimas kaip Pamario valdoms priklausanti gyvenvietė, turinti 1 tūkst. gyventojų. 1440 metais Gdanskas (arba vokiškai Dancigas) kartu su Torūne ir Elbingu sudarė Prūsijos konfederaciją, kuri 1454 metais sukilo prieš Kryžiuočių ordiną ir kreipėsi pagalbos į Lenkijos karalių Kazimierą IV. Tarp Kryžiuočių ordino ir Lenkijos kilo Trylikos metų karas, po kurio Gdanskas buvo prijungtas prie Prūsijos karalystės.

Tačiau po 1793 metų Lenkijos padalijimo Dancigas oficialiai tapo Prūsijos karalystės dalimi. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, buvo įkurtas laisvasis Dancigo miestas – Dancigo miestas ir jo apylinkės. Tuo metu čia gyveno daugiausia vokiečiai, o vienas iš Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio tikslų buvo sujungti Vokietijos žemes su Dancigu ir panaikinti vadinamą „lenkų koridorių“. 1939 metų rugsėjo 1 dieną 4 val. 45 min. vietos laiku iš Vokietijos karo laivo „Schleswig-Holstein“, kuris buvo išmetęs inkarą netoli Dancigo esančiame Lenkijos įgulos Vesterplatės uoste, buvo paleistas sviedinys. Tai laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia. Po kelių dienų vokiečių kariai užėmė Dancigą.

Pražūtingas 1945 metų pavasaris

Būtent Antrasis pasaulinis karas sunaikino istorinį Dancigą, koks jis buvo iki 1945 metų.