Ko apie santykius išmokė tėvų skyrybos

Pažįstu daug tokių žmonių kaip aš, kurių tėvai išsiskyrė, kai jie buvo vaikai ar paaugliai. Nežinau ar tai gerai, ar blogai, tačiau būtent todėl turėjau galimybę matyti įvairias dviejų mylinčių žmonių gyvenimo situacijas. Vienos baigdavosi gerai, o kitos – skausmu ir į tūkstančius šipulių dužusiomis širdimis. Tai, ką daugelis sakytų negalintys išgyventi ar įveikti, aš nusprendžiau priimti kaip pamokas. Iš tėvų skyrybų ir visų santykių išmokau tris dalykus, kuriuos taikau dabartiniuose savo santykiuose. Noriu pasidalinti ir su jumis.

Parengė Darija Giak

Viskas, ką sakai, yra svarbu. Žodis – ne žvirblis.

Tas, kuris pasakė: „pagaliai ir akmenys gal ir sulaužys mano kaulus, bet žodžiai niekada manęs nesužeis“ (angl. sticks and stones may break my bones but words will never hurt me), yra, greičiausiai, emociškai nesubrendęs žmogus. Tik neįsižeiskite. Reikalas tas, kad fizinis skausmas gal akimirkai ir atrodo nepakeliamas, tačiau greitai praeina, o emocinis – tęsiasi visą amžinybę.

Įsiklausykite, kaip draugas kalba apie buvusius santykius. Kas dažniausiai nutraukia net ir stipriausią ryšį? Tai – žodžiai. Žodžiai, kurie negali būti neišgirsti, kurie buvo ištarti pačiame ginčo įkarštyje, nors niekas jų ištarti, greičiausiai, net nenorėjo.