Ko lietuviai labiausiai gailisi prieš mirtį: papasakojo, ką darytų kitaip, jei gyventų antrą kartą

Liaudies išmintis byloja: verčiau ką nors padaryti ir gailėtis nei vėliau graužtis, kad net nepabandei. Tačiau pasakyti lengviau nei įgyvendinti, todėl atsigręždami į praeitį garbaus amžiaus žmonės patiria nemažai širdagraužio. Su senjorais dirbusi psichologė Vika Gridiajeva pamėgino apibendrinti jų samprotavimus ir dažniausius apgailestavimus – ką jie šiandien darytų kitaip, nors laiko jau nebeatsuksi. Vyriausiam specialistės klientui buvo 104-eri.

Knygoje „5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“ autorė Bronnie Ware, daugelį metų praleidusi paliatyvaus gydymo įstaigose, kur jai teko rūpintis žmonėmis paskutines 3–12 jų gyvenimo savaičių, apibendrino pagrindinius dalykus, kurių mirties akivaizdoje žmonės gailisi labiausiai.

Gailiuosi neturėjęs daugiau drąsos gyventi taip, kaip noriu, o ne taip, kaip kiti iš manęs tikisi. Gailiuosi, kad dirbau per daug. Gailiuosi, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų. Gailiuosi, kad neišlaikiau ryšio su senais draugais ir per mažai laiko praleidau su artimaisiais. Gailiuosi, kad neleidau sau būti laimingesniam – į tokias pagrindines penkias kategorijas mirštančiųjų apgailestavimus suklasifikavo knygos autorė.

Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva savo profesinę karjerą pradėjo irgi su senyvo amžiaus žmonėmis. „Darbas gerontopsihologijos srityje man paliko neišdildomą įspūdį“, – sakė specialistė ir pasidalijo įžvalgomis apie didžiausius Lietuvos senjorų apgailestavimus.