Esu knygų mėgėja. Atradus nors vieną minutę skaitymui paneriu į knygos turinį ir išgyvenu kiekvieną akimirką. Renkuosi psichologines arba motyvuojančias knygas, kurias skaitant aš galėčiau save pažinti, suprasti ar savyje kažką keisti. Ši knyga būtent tokia ir yra. Psichologės, psichoterapeutės Suzan Forward ir rašytojo Craig Buck knyga „Toksiški tėvai“.
Rekomenduoju šią knygą visiems, nes ji tiks bet kuriam žmogui. Kodėl? Nes kiekvienas turime tam tikrų vaikystės traumų, kurios ir suaugus mums trukdo gyventi. Šioje knygoje yra aprašomi toksiškų tėvų tipai, kokias traumas jie gali sukelti, kodėl šią dieną, mums suaugus, jos trukdo ir ką padaryti, kad sunaikinti šias traumas, atsilaikyti tėvų manipuliacijoms ir vėl tapti suaugusiu nepriklausomu žmogumi.
Skaitydami šią knygą atrasite dalį savęs, kaip ir aš atradau, kodėl nepasitikiu savimi, bijau daryti klaidas ir noriu, kad viskas visada pavyktų tobulai, jaučiu savikaltės jausmą ir t.t. Deja, tai nėra šiaip sau knyga į kurią lengvai įžengiau ir išėjau. Teko prisiminti viską, ką patyriau vaikystėje ir per visą tai vėl pereiti. Verkiau ne vieną kartą. Tačiau man pavyko, kuo toliau tuo labiau suvokiu, kad toksiškas tėvų elgesys ne mano problema.
Taip pat ši knyga yra naudinga, kai auginate vaikus. Nes knygoje paaiškinama, koks tėvų elgesys yra toksiškas ir kad taip elgtis nederėtų, nes vaikai turės labai ilgas pasekmes. Knygoje rašoma, kad net mirus tėvams vaikai jaučiasi žeminami, žlugdomi ar valdomi.
Vienas iš pavyzdžių apie ką kalbama, kad tėvai dažnai nesupranta, kad „norim tau tik geriausio“ pagal vaiko poreikius gali būti blogiausia.
Būkite atviri, nuoširdūs. Reikškite savo emocijas, bet atsiminkite, kad jos niekam nepriklauso tik jums, tai jokio „tu mane pykdai“ negali būti, nes tai jūsų emocijos. Neverskite kitų žmonių elgtis, kaip jūs norite, nes tai yra egoistiška. Taip pat šiomis dienomis suaugę žmonės turi tokią problemą, kad sąžinė neleidžia sakyti žodį „ne“, kažko atsisakyti ar neleisti kitiems kažko daryti. Taip yra todėl, kad vaikystėje privalėjome sakyti „taip“ tėvams, mokytojams, kad tik nenubaustu už nepritarimą nuomonei ar už atsisakymą kažką daryti.
Žinau, kad drąsiai išreiškiu savo nuomonę ir tai gali jums nepatikti ar sukelti neigiamas emocijas, bet tokių drąsių žmonių ir trūksta visuomenėj. Apie tai rašau, nes nenoriu, kad dar daugiau žmonių būtų su traumomis nuo toksiško auklėjimo, o vėliau patys toksiškai auklėdami vaikus, jiems padarytų traumų ir viskas keliautų ne užsibaigiančiu ratu. Kada nors reikia tam padaryti galą, o knyga „Toksiški tėvai“ tai ir gali padaryti, be abejo, jai jūs to patys norėsite.