Jis nepastebimai tyliai įsliūkina, prisidengęs reikšmingumo ir vertingumo kauke, užlipa ant palangių, spintelės viršaus, užsidaro spintoje, pasislepia po lova ir laikosi tvirtai nagais įsitvėręs į užkariautus namus. O kaip jis juokiasi, stačiai tyčiojasi iš pastangų sutvarkyti namus, padėti daiktus į savo vietas ir tiesiog žvengia susiėmęs už pilvo, kai išgirsta kalbant apie didžiulį norą gyventi tvarkinguose namuose! Šlovė šlamštui – namų ir gyvenimo valdovui! Šlamštas tapo pagrindine priežastimi, kodėl pradėjau nekęsti namų, kuriuose gyvenau. Jis karaliavo mano namuose užvaldydamas namų erdvę, vertė mane jam tarnauti nuo ryto iki nakties tvarkantis, atliekant jam pagarbius reveransus.