Skyrybų priežastys
Amerikiečių santykių psichologas dr. Jeff Kanes sako, jog poros skyrybų priežastimi dažnai įvardina skirtingus charakterius, pasaulėžiūrą, nevienodus pomėgius, nors žmonės tikriausiai neskyrė pakankamai vienas kitam laiko. Moterims reikia dėmesio, kad jaustųsi laimingos ir mylimos, o jo negavusios tampa jautrios, irzlios ir viskuo nepatenkintos. Psichologai patartų nuoširdžiai kalbėtis ir išsakyti savo nuoskaudas.
Suomijos švietimo psichologijos profesorė Kaarina Määttä išskiria keturias priežastis, kodėl santykiai dažniausiai baigiasi skyrybomis:
1. Santuoka yra pasmerkta iš pat pradžių, nes du žmonės per daug skirtingi. Dažniausiai tokia santuoka sudaroma esant labai jauno amžiaus dėl tėvų patiriamo spaudimo, arba priešingai – norint maištauti.
2. Santuoka išyra, kai partneriai jaučia didelį nelygiavertiškumą tarpusavio santykiuose.
3. Santuoka pasmerkta žlugti, jei skiriasi sutuoktinių karjeros galimybės, tuomet gali formuotis skirtingi interesai ir tikslai gyvenime.
4. Santykiai gali baigtis, jei vienas sutuoktinis sužino apie kito neištikimybę ar padarytą kokį nors nusikaltimą.
Penkios priežastys išsiskirti
Santuoka gali tapti sunkiai pakeliama našta. Santykių ekspertė, psichoterapeutė, daugybės knygų autorė dr. Tina B. Tessina įvardino penkias priežastis kuomet derėtų išsiskirti:
· Jūsų sutuoktinis vengia problemų spendimo ir kaltina jus. Tikėtina, kad jo elgsena yra sąmoningai apsimestinė, todėl keisti situacijos jis neketina.
· Jūs manote, kad jau buvo peržengtos visos ribos. Nematote prasmės gelbėti santuoką, nes emocinis ir fizinis ryšys seniai nutrūkęs.
· Esate pasirengęs toliau tvarkytis vienas.
· Jūs arba neturite vaikų, arba jie jau suaugę, arba esate tikri, kad skyrybos juos sužalos mažiau negu tai, ką jiems tenka patirti dabar.
· Jūsų sutuoktinis neketina liautis būti neištikimas.
Pasak dr. T. B. Tessina, neretai pasitaiko, kad santykiai po skyrybų atgimsta. Jos teigimu, to priežastis labai paprasta – po skyrybų žmogus turi progą pajusti, ką reiškia būti vienišam, nusiraminti ir išsilaisvinti nuo anksčiau jį kankinusio pykčio.
Kodėl verta santykius nutraukti gražiai?
Pasak knygos „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“ autoriaus John Gray, kai nutraukiate pažintį, jaučiate apmaudą arba graužatį, todėl jums bus kur kas sunkiau pradėti tinkamesnio asmens paieškas. Labai dažnai, pasibaigus santykiams, jaučiame pyktį, nes partneris mus išdavė arba nepateisino lūkesčių. Moterys dažniausiai jaučiasi labai daug atidavusios, tačiau negavusios to, ko joms reikia, todėl kyla apmaudas. Vyrai, kita vertus, linkę graužtis. Jiems nemalonu, kad pažintis baigėsi nevykusiai, ir jie mano esą kalti, nes partnerė liko nepatenkinta.
Nuo to, kaip nutraukėte ankstesnę pažintį ir kaip žiūrite į buvusį partnerį, iš esmės priklauso jūsų gebėjimas susižavėti asmeniu, kuris jums tiktų labiausiai. Vienos pažinties pakeitimo kita, labiau atitinkančia jūsų lūkesčius, paslaptis tokia: rimtai apsvarstykite tai, kaip nutraukėte ankstesnius santykius. Vienos pažinties pabaiga daro nepaprastai didelę įtaką kitos pažinties kokybei. Gera pabaiga žada gerą pradžią.
Dešimt dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl žmonės išsiskyrė
Autorės Lisa L. Payne, Kim Olver ir Deborah Roth apklausė daugiau nei šimtą „YourTango“ ekspertų, norėdami išsiaiškinti, kokios, jų teigimu, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių susituokusios poros nusprendžia išsiskirti. Apklausos duomenys identifikuoja didelio skyrybų lygio priežastis:
1. Santuoka dėl netinkamų priežasčių. Dažnas atvejis, kuomet tuokiamasi iš išskaičiavimo, siekiant užsitikrinti finansinį stabilumą. Tačiau vien pinigai negarantuoja laimingos santuokos.
2. Individualios tapatybės trūkumas. Kai neturite savo pomėgių ar galimybės išreikšti savęs, jūs negalite būti pilnaverčiuose santykiuose.
3. Pasiklydimas vaidmenyje. Lygiai taip pat, kaip daugelis porų „pamiršta“ savo vienišus draugus, kai susituokia, susilaukus vaikų, dauguma tėvų greitai pamiršta arba visiškai pamiršta, kad jie yra pora. Išsiskyrę jie nebegali prisiminti, kodėl jie susituokė, nes nebeturi nieko bendra.
4. Bendros sėkmės vizijos neturėjimas. „Viskas pasikeitė, kai mes susituokėme!“ Jis varo jus iš proto, nes esate taupi, o jis – švaistūnas. Jūs norite ramaus savaitgalio, o jūsų partneris linksmintis su draugais. Jis mano, kad jūsų darbas yra gaminti ir valyti, tačiau jūs nesutinkate. Kodėl jis anksčiau neminėjo šių dalykų? Gal reikėjo paklausti.
5. Intymumo dingimas. Kažkuriuo momentu santuokoje subtiliai pasikeičia intymumas. Vyrams paprastai reikalingas seksualinis imlumas, norint jaustis romantiškais, o moterims paprastai reikia romantikos, kad jos jaustųsi seksualios. Kol abu žmonės gauna tai, ko jiems reikia, jei noriai teikia tai, ko nori kitas asmuo. Tačiau kai kuris nors iš jų sumažina savo pastangas, tai gali sukelti didelį partnerio nepasitenkinimą ir lemti skyrybas, nes poros pradeda jaustis nemylimos ir neįvertintos.
6. Nepasiteisinę lūkesčiai. Kai žmogus nėra laimingas, jis paprastai skundžia, kaltina, kritikuoja, įžeidinėja, grasina ir baudžia savo partnerį tam, kad jis pasikeistų. Kai vienas ar abu žmonės santuokoje bando priversti vienas kitą daryti veiksmus, kurių nenori daryti dėl savo partnerio laimės, tai yra nelaimės receptas. Kai santykiuose esate nepatenkinti, galima paprašyti norimo pokyčio. Bet jei partneris jūsų neįpareigoja, tada jūs tampate atsakingas už savo laimę.
7. Finansai. Skyrybas paprastai lemia ne finansų stygius, o nesuderinamumas finansų valdyme. Priešybės gali pritraukti, bet kai du žmonės yra priešingi finansų valdyme, dažnai įvyksta skyrybos. Įsivaizduokite konfliktą, jei vienas yra taupus, o kitas – švaistūnas. Vienas jų orientuotas į ateitį, o kitas gyvena šia diena. Vienas iš sutuoktinių ima greituosius kreditus, o kitas savanoriškai taupo pinigus. Laikui bėgant šis konfliktas gali pasiekti tokias aukštumas, kad skyrybos atrodo vienintelė logiška išvada.
8. Būvimas nuošalyje. Poroms, nepalaikančioms intymaus ryšio tiek dėl seksualinių, tiek ir ne seksualinių veiksmų, lemta tapti nepažįstamaisiais. Svarbu fizinis kontaktas – bučiniai, apkabinimai ir tiesiog laikymas už rankos.
9. Skirtingi prioritetai ir interesai. Norint sėkmingai susituokti, reikia turėti bendrų interesų ir juos kartu tyrinėti. Be abejo, svarbu turėti laiko sau, tačiau, jei nerandate bendrų aistrų ir neieškote būdų jas patirti kartu, neišvengiamai nutolsite.
10. Nesugebėjimas išspręsti konfliktų. Kiekviena pora turi nesutarimų. Svarbiausia yra sukurti pagrindines taisykles, kad kiekvienas partneris jaustųsi gerbiamas ir girdimas. Kartais prireikia trečiosios šalies „teisėjo“, kad padėtų apibrėžti tas taisykles ir išmokytų bendrauti esant perdėtoms emocijoms, kai pasipiktinimai nesiliauja.
Kaip išvengti skyrybų?
J. Gray knygoje „Marso ir Veneros pasimatymai“ dalinasi įžvalgomis kaip išvengti skyrybų.
Kai sutuoktinių pora ketina skirtis, abiem patariama iš pradžių kelis mėnesius pagyventi atskirai, nes per tą laiką jie gali pakeisti savo požiūrį ir nuspręsti nesiskirti.
Gyvenantys atskirai partneriai gali sugrįžti į ankstesnį etapą, susitikinėti su kitais žmonėmis, tarsi visai nebūtų susituokę. Kartais, keletą mėnesių pabendravę su kitais, abu nusprendžia vėl atnaujinti santykius ir būti kartu. Sugrįžę į ankstesnį prieš santuokinį etapą, partneriai atranda kažką, ko jiems trūko, tad dabar jau įstengia pagerinti vedybinius santykius.
Partnerių susitarimas gyventi atskirai, bet nesusitikinėti su kitais yra sugrįžimas į dvejonių etapą, kurio metu jie svarsto, ar norėtų vėl būti kartu. Norėdami patikrinti, kaip jausis būdami drauge, bet nepriklausydami vienas nuo kito, retkarčiais susitinka. Partneriai galiausiai nuspręs vėl suartėti arba išsiskirs galutinai.
Kai kurios poros nutaria gyventi atskirai ir vėl vaikščioti į pasimatymus. Tokiu atveju moteriai ypač sunku prisiminti romantiškus jausmus, jeigu jai nesuteikiama proga patirti gilesnio emocinio artumo. Vyrui neatgis romantiški jo jausmai, jeigu nepatirs artumo kūniškajame lygmenyje.
Pora gali vėl įžiebti kadaise jaustą meilę ir aistrą, jeigu sąmoningai stengsis prisitaikyti prie abipusių reikalavimų šiuo sunkiu laikotarpiu. Vyro poreikių paisymas tikrai padeda užtikrinti jam galimybę vėl atverti širdį, tačiau moteris neprivalo lytiškai atsiverti labiau, negu to nori pati. Vyras norėdamas patenkinti partnerės poreikį patirti jausminį artumą turėtų suteikti moteriai galimybę išsišnekėti. Ji norės kalbėti apie santuokos metu patirtus visus nemalonumus. Moteris jausdama, kad vyras nuoširdžiai stengiasi gerbti jos poreikius bus dėkinga. Kuo laisviau išsišnekės moteris, tuo greičiau ji vėl pajus meilę.
Išsiskyrimo fazės
Išsiskyrimo skausmas dažnai lyginamas su netekties ir gedėjimo skausmu. Šveicarų ir amerikiečių psichiatrė Elizabeth Kubler – Ross atliko tyrimus su mirtinai sergančiais ligoniais ir išskyrė šešias reakcijos į netektį fazes, kurios gali atitikti išsiskyrimo išgyvenimą. Išsiskyrimas mus šokiruoja (I fazė – šokas). Po to bandoma jį paneigti (II fazė – neigimas). Vėliau kyla pyktis, bandymai derėtis ir išvengti išsiskyrimo, galiausiai ateina depresija (pyktis, derybos, depresija – III, IV, V fazės). Liūdesys ir sielvartas, kurį jaučiame išsiskirdami yra artumo kaina, šie jausmai parodo, kad turėjome kažką labai vertingo. Įveikus liūdesį, susitaikymas su išsiskyrimu (VI fazė). Tai nėra nuoseklios fazės, kurias įveikiant nuo pirmosios pereinama prie sekančios, jos dažniausiai būna tarpusavyje susimaišiusios.
Kaip ištverti skyrybas?
Kartais sutuoktinių nesutarimai tampa neišsprendžiami. Skyrybos yra labai skausmingas išgyvenimas, tačiau tai nėra gyvenimo pabaiga. Vieni žmonės greičiau, o kiti lėčiau atsigauna po išsiskyrimo ir užmezga naujus santykius. O ką daryti tiems, kurie patyrė pernelyg stiprų emocinį sukrėtimą ir nesugeba atsigauti po traumos?
Emocijų išlaisvinimas
Po išsiskyrimo neslėpkite skausmo ir nuoskaudų, išliekite emocijas. Žmonės, kurie nebijo verkti, iš tikrųjų yra labai stiprūs, jie gali valdyti emocijas, paverkti, jei liūdna, bet susiklosčius tikrai rimtai situacijai, visada ras išeitį. Verkimas – stipraus žmogaus požymis, kuriam nerūpi aplinkinių nuomonė. Jeigu visus išgyvenimus ir sunkias mintis nuolat laikote savyje, ateityje tai gali sukelti ne tik psichologinių, bet ir fizinių sutrikimų.
Sportas yra efektyvus būdas išlieti emocijas ir kovoti su patiriamu stresu. Išsirinkite jums patinkančią veiklą – treniruotes sporto salėje, šokius, boksą, aerobiką ir t. t. Svarbiausia, kad ši veikla teiktų jums džiaugsmą ir padėtų užsimiršti skyrybas.
Ekspertai taip pat rekomenduoja atsikratyti namuose likusių asmeninių buvusio partnerio daiktų, kad jie nekeltų prisiminimų. Prisiminimai gali sužadinti emocijas ir skausmą. Sutvarkyti savo aplinką taip, kad tokių dirgiklių būtų kuo mažiau arba išvis nebūtų.
Laikas sau
Jeigu anksčiau negalėjote įsivaizduoti savo gyvenimo be partnerio, tai po skyrybų patirsite tuštumos jausmą. Laisvalaikį ir kitus dalykus, kuriuos atlikdavote anksčiau su sutuoktiniu, rekomenduojama pakeisti bendravimu su savimi. Užsiimkite savęs tobulinimu, susiraskite naują užsiėmimą, kuriam anksčiau neturėjote laiko.
Paramos paieška
Neužsisklęskite savyje ir nebijokite išsipasakoti tiems, kuriais pasitikite – šeimos nariams, artimiems draugams ir bičiuliams, tačiau nereikėtų tuo piktnaudžiauti. Norėdami pasijausti geriau galite rašyti dienoraštį, kuriame išlieti savo emocijas. Taip pat galite įsigyti augintinį, kuris praskaidrins vienatvės dienas.
Sveika gyvensena
Nepiktnaudžiaukite cigaretėmis ir alkoholiu, o geriausia išvis atsisakykite šių dalykų. Alkoholis negydo „sielos ligų“, o tik dar labiau jas paskatina. Nesveikas gyvenimo būdas sukelia kaltės jausmą. Žalingus įpročius keiskite sveika gyvensena – subalansuokite mitybą, užsiimkite aktyvia veikla ir daugiau laiko leiskite gryname ore. Tai paskatins teigiamas permainas – tiek savo emocinės būklės, tiek fizinės formos.
Ateities tikslų formavimas
Kaltės jausmas yra neretas išsiskyrimo palydovas. Tikriausiai dažnai susimąstote apie tai, kad galėjote pasielgti kitaip ir vaizduotėje kuriate įvairius neišsipildžiusių veiksmų scenarijus. Jeigu klaidų padarėte, nesigraužkite ir pasistenkite iš jų pasimokyti, kad nekartotumėte ateityje. Verčiau kurkite ateities planus, užuot gailėjęsi dėl praeities. Surašykite visus savo troškimus ir ketinimus, kuriuos norėtumėte ir galėtumėte įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį – mėnesį, metus ar kelerius metus. Užsibrėžkite naujus tikslus, kurių įgyvendinimas pradės teikti laimę.
Ar vyrai ir moterys skyrybų skausmą išgyvena vienodai?
Ištyrus 5000 žmonių iš 96 pasaulio šalių buvo nustatyta, kad vyrai patiria mažesnį emocinį skausmą nei moterys. Priežastis slypi visai ne vyrų abejingume savo partnerėms, o evoliucijoje ir biologijoje. Moterys kruopščiau renkasi partnerį ir iš anksto planuoja, ar jis tinkamas bendrai ateičiai, todėl patiria daugybę jausmų, kai vyras ją palieka.
Vyrai irgi patiria skausmą, tiesiog kitaip jį išreiškia. Minėto tyrimo autorius Craig Morris rašo: „Mūsų duomenimis, vyrams po išsiskyrimo būdinga agresija ir savigriova. Moterys tuo tarpu linkusios į pesimizmą, kančias, prislėgtumą. Konstruktyvus moterų elgesys susijęs su noru išsaugoti santykius, o destruktyvios vyrų strategijos skirtos išsaugoti jų orumą.“
Tyrinėtoja Loren Hou analizuoja žmogaus elgesio ypatumus – kodėl po išsiskyrimo mes bandome išsiaiškinti, kas negerai. L. Hou teigia, kad tai visiškai normalu ir kai kuriais atvejais toks elgesys gali priversti mąstyti pozityviai, kadangi padeda susitaikyti su neišvengiamybe ir suvokti tikruosius kito žmogaus motyvus. Išgyventa neigiama patirtis turėtų būti nukreipta asmenybės tobulinimui. Taip pat C. Morris priduria, kad kritiška analizė, kuri iš pradžių atrodo kaip destruktyvi, ilgalaikėje perspektyvoje gali duoti teigiamų rezultatų. Po kiekvieno išsiskyrimo moteris tampa emociškai stipresnė, išmintingesnė ir kantresnė.
Kaip teigia santykių ekspertas ir psichiatras Scott P. Carroll, vyrai visiškai kitaip kovoja su jausmais: „Vyrai, kaip taisyklė, sąmoningai slopina savo širdgėlą. Iš tikrųjų jie baiminasi artimų santykių ir stengiasi pabėgti, kai pamato, kad moterys nori iš jų daugiau. Kad nuslopintų liūdesį, jie stačia galva neria į darbą, mokslus, pradeda šėlti vakarėliuose, kad tik nereikėtų galvoti apie juos persekiojantį skausmą <...> Vyrams, skirtingai nei moterims, reikia daugiau laiko, kad atsigautų po išsiskyrimo. S. P. Carroll teigia: „Gali praeiti metai ir netgi dešimtmečiai, jeigu vyras išties mylėjo moterį. Jis paprasčiausiai nerodo savo sielvarto kitiems žmonėms.“ Taip yra dėl to, kad vyrų nuo vaikystės nemoko valdyti savo emocijų. Jie išties nežino, ką daryti, kai susiduria su emociniu skausmu. S. P. Carroll komentuoja: „Vyrus nuo vaikystės auklėja taip, kad jie mokytųsi slėpti jausmus ir skausmą. Ir kuo didesnis skausmas, tuo stipriau ir giliau jis paslepiamas viduje.“