Kolekcininkų taikinyje – ir Lietuvos mieste prieš šimtmetį spausdinti pinigai: kariai už juos pirko alų ir cigaretes

Klaipėda – ne tik seniausias Lietuvos miestas, bet ir vienintelis, turėjęs savo pinigus. Notgeldais vadinti piniginiai ženklai cirkuliavo ne tik vidinėje miesto rinkoje, bet ir naudoti visame krašte, taip pat artimiausiuose miestuose. Prieš 100 metų, 1922 m. vasario 22 d., Klaipėdos (Mėmelio) krašto prekybos rūmai išleido naują vietinių pinigų emisiją, kuri pakeitė iki tol galiojusius vietinius pinigus, taip pat išleistus Šilutės bei Rusnės savivaldybėse. Antrosios Klaipėdos vietinių pinigų laidos ženklai pasižymėjo gera poligra­fine kokybe, patrauklia ir spalvinga išvaizda, priminė spalvotus atvirukus, o ne vertybinius popierius.

Banknotai buvo spausdinti Miunchene brolių Parcusų spaustuvėje. Notgeldai – tai vokiškas žodis, pažodžiui išvertus reiškiantis „pinigas iš bėdos, iš reikalo“. Šiuos pinigus vietinė įvairių Prūsijos regionų valdžia leido bėdos verčiama, dėl smulkių piniginių vienetų stokos apyvartoje, o vėliau – kaip infliacijos padarinį. 

Prieš 100 metų išleistų Klaipėdos notgeldų popierius buvo geros kokybės, su vandens ženklais. Į rinką buvo išleisti pusės, vienos, dviejų, penkių, dešim­ties, 20, 50, 75 ir 100 markių vertės ženklai.

Elektroniniuose bonistikos aukcionuose gražūs ir spalvingi Mėmelio popieriniai banknotai kainuoja gerokai daugiau, negu ant jų užrašytas nominalas. Viena maža detalė: nemažai šių notgeldų banknotų aukcionuose siūlomi UNC kokybės, t. y. tarsi niekada neliesti rankomis. Ar šie egzemplioriai tikrai yra išleisti Miunchene 1922-aisiais?