Kodėl taip nutiko? Peržvelkime istorinius faktus.1945-ųjų gegužės 7-ąją Alfredas Jodlis, Vermachto Vyriausiosios karinės vadovybės operatyvinio štabo viršininkas, pasirašė vokiečių kapituliacijos aktą. Visgi rusams netiko nei kapituliacijos tekstas, nei per menko rangu saviškio generolo Ivano Susloparovo dalyvavimas šiame istoriniame įvykyje, tad Josifas Stalinas pareikalavo, kad visa tai būtų „apiforminta“ deramu būdu. Vakarų Sąjungininkai, žinoma, sutiko. Kitos dienos vakare, Berlyno priemiestyje, dalyvaujant maršalui Georgijui Žukovui, maršalui Wilhelmui Keiteliui bei oro pajėgų vyriausiajam maršalui Arthurui Tederiui ir kitiems įgaliotiems asmenims, buvo pasirašytas besąlyginės kapituliacijos aktas. Anglų bei rusų kalbomis parengti akto egzemplioriai buvo identiški, tačiau dėl laiko juostų skirtumo, pasirašymo momentu, Maskvoje buvo jau gegužės 9-oji.
Kova su gegužės 9-osios „pergalės padariniais“: valkataujantiems karo neįgaliesiems neleido teršti sovietinio rojaus paveikslo
(3)„Šita Pergalės diena persmelkta parako kvapu, tai šventė su žilais plaukais ant smilkinių“ („Этот День Победы, Порохом пропах, Это праздник, С сединою на висках“) – kultinė sovietmečio daina, kurios žodžius sukūrė Antrojo pasaulinio karo mūšiuose kariavęs Vladimiras Charitonovas, muziką parašė gyvenimą užsienyje, bet ne tėvynėje pasirinkęs kompozitorius Davidas Tuchmanovas, o atlieka Vladimiro Putino patikėtinis, Krymo aneksijos palaikytojas Levas Leščenko. Šio kūrinio istorija, jo autoriai ir atlikėjai puikiai perteikia pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, švenčiamą Rusijoje. Dieną, kuri švenčiama kitu laiku, kitokiais būdais ir kitomis emocijomis, nei didesnėje likusio pasaulio dalyje. Dieną, kurios iškilmes toje šalyje daug kas vadina „Pergalės isterija“ (rusiškas terminas „победобесие“ yra dar tikslesnis).