Kremliaus šulų laidotuvės SSRS: su trenksmu įkritęs karstas, liaudies kuriami anekdotai ir spoksojimas į Gorbačiovo batus

Kiek daugiau nei per trejus metus sovietų šalis palaidojo tris generalinius sekretorius. Ir jei Leonido Iljičiaus Brežnevo mirtis nebuvo netikėta, tai greitas Andropovo ir Černenkos iškeliavimas anapilin sukėlė gandus, kad jiems buvo „padėta“ išeiti į kitą pasaulį. Brežnevo laidotuvės pirmą kartą šalies istorijoje buvo transliuojamos per televiziją tiesiogiai. Todėl, kai leidžiant karstą į duobę pasigirdo kurtinantis trenksmas, stovintys netoliese ir kas tuo metu sėdėjo prieš televizoriaus ekranus pagalvojo, kad išmetė karstą. Iš tikrųjų tai buvo kai kas kita...

Suslova pusę vyro algos perduodavo vaikų namams ir senelių prieglaudoms

Sąstingio laikų pompastiškos gensekų laidotuvės tapo paprastų piliečių kone gyvenimo dalimi. Mirė ne tik nusenę lyderiai, bet ir politinė sistema. Ji buvo palaidota ir su rekordiniu anekdotų skaičiumi šalies istorijoje... Pavyzdžiui, kas nėra girdėjęs šio anekdoto: „Alio! Brangusis Leonidas Iljičius klauso. Kalbėkite.“ Pasijuokti iš Brežnevo mėgo visi, o kuriantieji anekdotus parodė turintys neįkainojamą humoro jausmą.

Iki devintojo dešimtmečio vidurio Sovietų Sąjungą valdė vadinamoji „gerontokratija“ – kur visus pagrindinius aukščiausius postus užėmė sukriošę žmonės.

1980 metais gruodžio 18 dieną mirė vienas jų