Dominuoja žudikai, narkotikų prekeiviai
Šiandien jau sunku būtų tiksliai prisiminti nuo kelintų metų Lietuvoje yra sudaromi ne tiktai šalies įtakingiausiųjų politikų, visuomenės veikėjų, sporto, pramogų verslo ir žiniasklaidos atstovų, bet ir garsiausių nusikaltėlių sąrašai. Beje, įdomus sutapimas, kad visi šiame nesugaunamųjų tope minimi asmenys yra kilę iš vieno ir to paties Lietuvos miesto – Kauno gyvenamųjų rajonų bei daugiabučių kvartalų. Tiesa, kai kurie iš jų gimtąjį miestą – Lietuvos laikinąją sostinę jau daugiau nei 10 – 15 metų yra išmainę į saulėtas Pietų Europos šalis ar net tolimąją Pietų Ameriką.
1. Užfiksuotas H. Daktaro „torpedų“ aplinkoje
Šiandien ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu yra tituluojamas buvęs kaunietis Renaldas Kanys. 1973 metais gimęs vyras mūsų šalies policijos ieškomiausiųjų duomenų bazėje atsidūrė nuo 2019 metų birželio 5 dienos. Jis įtariamas prisidėjęs prie paskutiniais metais plačiai nuskambėjusių ir ne kartą žiniasklaidoje aprašyto – Kauno kriminalinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus ir jo bičiulio, bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus užsakytų žmogžudysčių organizavimo. Taip pat dalyvavimo tarptautinės narkobaronų gaujos veikloje bei kitų aštrių nusikaltimų.
Kai pradėjau domėtis R. Kaniu, dažnas iš informaciją teikusių pašnekovų neslėpė nuostabos, kad dar prieš penkis metus sunku buvo patikėti ar įsivaizduoti, jog kada nors išvis ateis diena, kai šis asmuo taip plačiai nuskambės ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių nusikaltėlių gretose. Kaip ir niekas negalėjo prognozuoti, kad išvis bus tokia diena, kai nuo seno šešėlyje mėgdavęs išlikti R. Kanys puikuosis ieškomiausiųjų Lietuvos gangsterių sąrašo viršūnėje.
2005 m. gegužę R. Kanio pavardė itin plačiai suskambėjo buvusio senosios Kauno Daktarų grupuotės veikėjo Gintaro Kučio – Kapucino apšaudymo byloje. Yra nemažai duomenų, kad tą dieną jis sukinėjosi prie šūvius į Kapucino kojas vidury dienos paleidusių užpuolikų dviejų BMW automobilių. Tačiau praėjus kuriam laikui tiek R. Kanys, tiek ir Ričardas Ščiukas (dabar – Ričardas Baika, kuris minimas ir kartu su dviem Estijos piliečiais teisiamas 2015 metų lapkritį nužudyto D. Bugavičiaus byloje Kaune) sulaukė ganėtinai netikėto išteisinimo šioje byloje. Tiesiog pritrūko įrodymų dėl jų dalyvavimo išpuolyje prieš G. Kučį – Kapuciną. Bet kaip vėliau paaiškėjo, Kapuciną paauklėti pasiųsti „torpedos“ galėjo vykdyti tiesioginį visų laikų garsiausio Kauno banditų autoriteto, Daktarų grupuotės lyderio Henriko Daktaro užsakymą.
2006 m. už minėtą ir krauju pažymėtą turto prievartavimą bei poveikį liudytojui – G. Kučiui, Henytė laisvės neteko 2 metams ir 9 mėnesiams bei gavo 10 tūkst. litų baudą. Na, o vėliau sugrįžęs tiktai labai trumpam galėjo mėgautis gyvenimu gimtajame Kaune, nes jau 2008-ųjų gruodį tyliai spruko iš savo pakaunėje esančio Užliedžių dvaro, kadangi paaiškėjo, jog Policijos departamento pareigūnai ėmėsi išnarplioti visas senas Daktarų gaujos vyrų nusikaltimų bylas. Taigi, galiausiai po beveik 9 mėnesių slapstymosi – 2009 m. rugsėjį H. Daktaras sulaikytas Bulgarijoje. Galiausiai priremtas rimtų įkalčių, kuriuos padėjo patvirtinti netikėtai prašnekę buvę Daktarų gaujos veteranai, H. Daktaras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tokia griežta bausmė jam skirta dėl vadovavimo nusikalstamai ir legendomis apipintai senosios Kauno Vilijampolės nusikalstamai organizacijai, taip pat dalyvavimo kelių asmenų, nors ir po šiai dienai nesurastų, bet praeityje gerai žinomų Daktarų veikėjų – Rimanto Ganusausko – Mongolo ar Vladimiro Seneckio – Turisto nužudymuose.
H. Daktaras šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškėse ir kaskart deda pastangas dėl išėjimo į laisvę. Beje, ne kartą yra prasitaręs, kad kalėjimo kameroje rašo savo antrąją knygą.
Pėdsakai aptikti skirtinguose žemynuose
„R. Kanys visais laikais garsėjo kaip labiau savarankiškai veikęs, prie kitų grupuočių vengęs šlietis asmuo“, – taip šitą labiausiai medžiojamą nusikaltėlį prisiminė aukšti Lietuvos policijos pareigūnai.
Panašios nuomonės laikėsi ir senųjų Kauno Vilijampolės nusikaltėlių gretas žinantys šaltiniai. Jie pasakojo, kad R. Kanys išties niekada nepriklausė vadinamiesiems H. Daktaro „boicams“ (kovotojams, „torpedoms“). Jis kur kas dažniau sukinėjosi kartkartėmis šalia H. Daktaro ir „Daškinių“ vyrų buvusio, toje pačioje G. Kučio užpuolimo byloje realia laisvės atėmimo bausme nuteisto Dariaus Mačiansko (šiuo metu dėl milžiniškos tarptautinės ginklų kontrabandos bausmę atliekančio Ispanijoje) aplinkoje.
Kurį laiką R. Kanys ir D. Mačianskas gyveno netoliese vienas kito, Kauno Šilainių mikrorajone. Tenai, kur praėjus daugeliui metų nuo samdomų žudikų šūvių krito D. Bugavičius bei R. Morkevičius.
„R. Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H. Daktaru ar artimiausiais jo parankiniaı̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis sudalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje. Būtent dėl to aplinkybės jis ir išlipo sausas. R. Kanys nuo seno atrodė atsargus, kur kas dažniau laiką leisdavo užsienyje, o ne Kaune. Kiek prisimenu, jis važinėjosi vidutinės klasės BWM automobiliu. Nebuvo iš tų kvailių, kurie buvo pamėgę „šviestis“ ir demonstruotis važinėdami po Kauną aukštai pakeltomis galvomis ir itin brangiais bei visiems matomais automobiliais, – taip apie R. Kanį atsiliepė vienas buvęs senosios kartos Vilijampolės „klasikas“, – Jis iš Lietuvos skubiai išvyko po Kapucino apšaudymo teismų pabaigos. Tai buvo 2007 – 2008 metais. Sklandė kalbos, kad nuo tada su D. Mačiansku vis dažniau R. Kanys buvo pastebimas Prancūzijoje ir ėmė aktyviaı̇ „darbuotis“ su narkotikų kontrabanda“.
Gerai informuotų šaltinių teigimu, R. Kanys 2019 m. vasaros pradžioje, tik paskelbus tarptautinę paiešką, kurį laiką pogrindžio sąlygomis ėmė glaustis Pietų Amerikos šalyje, kuri ribojasi su Kolumbija – Ekvadore. Kalbėta, kad tenai jis jautėsi itin vienišas, išgyveno milžinišką nerimą bei įtampą. Vyras sunkiai susitaikė su tuo, kad kurį laiką nesulaukė buvusių bičiulių finansinės paramos – jautėsi visiškai nuskurdęs bei atstumtas. Sklandė kalbos, kad vienu metu R. Kanys slapstėsi nedideliame kambarėlyje itin apšnerkštame vietinių gyventojų name.
Tačiau praėjus kuriam laikui gauta žinių, kad bėglys iš Ekvadoro persikėlė į Ispanijos miesto Almerijos ant Viduržemio jūros pakrantės, Andalūzijos regione, pietinę pusę. Bet labai abejotina, kad tokie itin plačiai ir tarptautiniu mastu ieškomi asmenys, kaip R. Kanys, slapstysis vienoje ir toje pačioje vietoje. Kur kas labiau tikėtina, kad jis pernelyg ilgai vienoje vietoje neužsibūna ir kaskart migruoja net per kelias Europos šalis.
Būta duomenų, kad vienu metu vyras slapstėsi netgi Brazilijoje.
Bet kuriuo atveju, toks slapstymosi būdas net keliuose žemynuose ypač brangiai kainuoja, tad neatmestina, kad paraleliai buvęs kaunietis R. Kanys užsiima tarptautine kokaino arba hašišo kontrabanda.
2. Paspruko su ukrainiečio pasu
Antrasis įrašytas – 1982 metais gimęs kaunietis Edgaras Kalasūnas įtariamas dėl dalyvavimo paskutiniais metais Kauną ir visą Europą šokiravusių Kamuolinių gaujos byloje.
Nuo 2019 m. sausio 1 – osios į Lietuvos ieškomiausiųjų nusikaltėlių sąrašus patekęs vyras buvo neblogai žinomas Kauno organizuotų nusikaltėlių pasaulyje. E. Kalasūnas įtariamas dalyvavęs jau dvejus metus už grotų sėdinčių ir šiuo metu teisiamų Kamuolinių nusikalstamame susivienijime, nužudymu visuomenei pavojingu būdu ir kitais nusikaltimais.
Pagal vieną iš versijų: E. Kalasūnas prieš keletą metų per išgertuves kartu su bendrais itin žiauriai nužudė savo sugėrovą.
Pareigūnai turėjo duomenų, kad jis buvo šiuo metu dėl D. Bugavičiaus nužudymo Kauno apygardos teisme teisiamo R. Baikos artimas bičiulis. Manoma, kad juos siejo ne tik eilinė draugystė, bet ir bendri nusikaltimai Vakarų Europos šalyse. Pareigūnai turėjo duomenų, kad E. Kalasūnas kartu su R. Baika bei kitais lietuviais vienu metu buvo sėkmingai išvystę kanapių auginimo fermų tinklą visoje Jungtinėje Karalystėje.
Varlės dingimas – tai viena didžiausių mįslių Kamuolinių gaujos istorijoje. Oficiali T. Mickevičiaus paieška jau kurį laiką yra nutraukta.
Dar vienas įdomus sutapimas: prieš sprukdamas nuo teisėsaugos E. Kalasūnas gyveno tame pačiame Šilainių rajono daugiabutyje – Baltų prospekto 31 – ajame name, kur prieš nužudymą gyveno garsusis bušido kovotojas Remigijus Morkevičius. Kalbėta, kad E. Kalasūno ir R. Morkevičiaus butus teskyrė vienas aukštas. Čia E. Kalasūnas gyveno su plačiai Kaune ir Skandinavijos šalyse pagarsėjusios automobilių vagišių Romaniukų, kurią sudarė ne kartą praeityje teistų brolių Žano, Romano ir Aleksandro Šestakovų gauja, giminaite.
Yra duomenų, kad paskutiniu metu E. Kalasūnas slapstosi gyvendamas Ispanijoje.
Sklando kino komedijos filmus primenanti anekdotinė istorija, kad prieš kurį laiką E. Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais. Tačiau tąsyk E. Kalasūnas jį sustabdžiusiems policijos patruliams parodė Ukrainos piliečio pasą ir netrukus buvo paleistas.
3. Padėjo Estų žudikų duetui
Trečioje vietoje minimas – Tomas Bolgovas. 1983 metais gimęs kaunietis ieškomas nuo šių metų vasario 13 dienos. Jis įtariamas kaip vienas iš asmenų aktyviai prisidėjusių prie jau minėtos su Agurkiniais kadaise tamprius ryšius palaikiusio D. Bugavičiaus užsakytos žmogžudystės Kaune organizatorių bei vykdytojų.
Byloje užfiksuota, kad dar 2015 m. rudens pradžioje vienas iš nusikaltimo iniciatorių – R. Baika kartu su T. Bolgovu įtaisė sekimo prietaisą D. Bugavičiaus automobilyje „Mercedes Benz S320“. Be to, T. Bolgovas kartu su R. Baika Kaune pasirodžiusiems žudikams iš Estijos parūpino Prancūzijoje pavogtą automobilį „Renault Megane“. Minėta transporto priemone estų duetas iškart atlikęs kruviną darbą, atsitraukė iš D. Bugavičiaus nužudymo vietos 2015 m. lapkričio 8-osios naktį. Praėjus tiktai kelioms minutėms po egzekucijos, liepsnojantis „Renault“ surastas beveik už 4 kilometrų – Šilainiuose, Vėtrungės gatvės 3-ojo namo kieme.
Minėtoje Vokietijos piliečio nužudymo istorijoje kurį laiką figūravo ir R. Baika, tačiau galiausiai pritrūkus įrodymų buvo išteisintas. Išėjęs anksčiau laiko T. Bolgovas vėl susirado R. Baiką ir jie nutarė imtis naujų nusikaltimų.
4. Atsivėrusio Daktarų veterano sūnus
Ieškomiausiųjų sąraše ketvirtuoju numeriu pažymėtas Rimvydas Žilinskas yra kur kas labiau žinomas dėl savo tėvo – praeityje garsaus Kauno Daktarų veikėjo Rimvydo Žilinsko arba Rimvio, Taisono kriminalinių „nuopelnų“.
1987 m. gimęs R. Žilinskas yra paieškomas nuo 2019 m. birželio 5 d. Mat teisėsaugai atsirado klausimų dėl jo vaidmens organizavus D. Bugavičiaus nužudymą ir pasikėsinimą į šiuo metu policijos „informatoriumi“ tapusį, nežinomoje vietoje gyvenantį Giją Zabachidzę.
Būtent iš Ispanijoje gyvenusio R. Žilinsko Lietuvoje buvę asmenys – R. Baika ir T. Bolgovas sulaukė žinutės, kad reikia suteikti visokeriopą pagalbą iš Estijos į Kauną atvyksiantiems samdomiems žudikams – Imrei Arakasui, Hansui – Erikui Ehvertui ir Arle Grabbi. Pastarieji du šiuo metu yra už grotų Lietuvoje ir teisiami dėl minėto D. Bugavičiaus nužudymo.
Pareigūnai turi sukaupę duomenų, kad 2007 – 2008 metais dėl nežinomų priežasčių gimtinę palikęs R. Žilinskas įsitvirtino Ispanijoje ir faktiškai į Lietuvą nesugrįždavo. Būdamas Ispanijoje kurį laiką R. Žilinskas po vienu stogu gyveno su šiai dienai nr. 1 ieškomiausiu lietuviu laikomu R. Kaniu.
„Faktas, kad tokie žmonės, kaip T. Bolgovas ir R. Žilinskas gali turėti padirbtus dokumentus, su kuriais jie laisvai gali išjudėti po Europą ir likusį pasaulį“, – taip abiejų bėglių likimus pakomentavo vienas iš aukščiausių Lietuvos kriminalinės policijos darbuotojų.
R. Žilinsko tėvas – išskirtinė persona. Anuomet garsėjęs Rimvio ir Taisono pravardėmis dar beveik prieš 60 metų – 1961 metų gruodį Kaune pirmąsyk buvo teisiamas dėl įvykdytos vagystės. Nuo 1985 metų kartu su kitais vilijampoliečiais Rimvis buvo pastebimas artimiausių H. Daktaro vyrų aplinkoje. 1986 metais, dar sovietmečiu, buvo teisiamas ir pirmoje Daktarų nusikalstamo susivienijimo byloje, kai kartu su H. Daktaru ir kitais septyniais vyrais buvo apkaltinti masinėmis vagystėmis bei plėšimais iš lapių augintojų, kitų apsukrių to meto kauniečių.
Kadangi R. Žilinskas nuo seno priklausė Daktarų viršūnėms, tad buvo vienas iš tų, kurie kartu su H. Daktaru bei dar keliais vyrais 1993 m. gruodžio 25 – ąją, Kalėdų vakarą, iš Kauno į mišką pakaunėje, Andriuškonių kaime išsivežė „paauklėti“ Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolą.
R. Ganusauskas – Mongolas buvo įtariamas suorganizavęs garsiąsias 1993 m. spalio 7-osios skerdynes Daktarų štabu virtusiame „Vilijos“ restorane, per kurias tiktai atsitiktinumo dėka išgyveno H. Daktaras ir kiti ryškiausi to meto vilijampoliečių gvardijos šulai. Tačiau buvo nušauti penki žemesnės gaujos grandies atstovai. Taip pat Mongolas Daktarams nepatiko dėl to, kad buvo pernelyg priklausomas nuo įvairiausių kvaišalų. Vilijampoliečiai sunerimo, kad vieną dieną patekęs į teisėsaugos rankas Mongolas pradės pasakoti apie visus gaujos nusikaltimus. Taigi, tą patį 1993 m. Kalėdų vakarą Daktarų lyderiai Mongolą nužudė ir netrukus jo lavoną užkasė miške. Po egzekucijos kartu su jais buvęs R. Žilinskas, sugrįždamas į Kauną, nuo Šilainių tilto į Neries upę iš važiuojančio automobilio švystelėjo „TT“ pistoletą, kuriuo buvo nušautas R. Ganusauskas – Mongolas. Deja, šis svarbus įkaltis taip niekada ir nebuvo aptiktas Neries dugne.
1996 m. balandį, kai prie namų Sargėnuose buvo sušaudytas garsus to meto Kauno milijonierius Sigitas Čiapas ir jo vairuotojas Vincas Varnas, R. Žilinskas kartu su kitais Daktarų gaujos veikėjais padėjo atsitraukti šį drastišką nusikaltimą įvykdžiusiems samdomiems žudikams iš Baltarusijos.
Tačiau praėjus kuriam laikui R. Žilinskas atskilo nuo Daktarų grupuotės šulų. Kai 2008 metais Kriminalinės policijos biuro pareigūnai pradėjo traukti senus Daktarų gaujos nusikaltimus, R. Žilinskas tapo vienu iš atviriausiai ir nepalankiausiai H. Daktarui liudijusių senųjų grupuotės narių. Rimvis savo pasakojimais ypač nemažai prisidėjo ir praskleidus dvi minėtas, ilgą laiką neįmintomis laikytas ano meto – S. Čiapo bei Mongolo žmogžudystes.
Atlikęs bausmę kalėjime, R. Žilinskas šiuo metu mėgaujasi gyvenimu laisvėje.
5. Slapstydamasis spėjo susituokti
Penktasis – 1977 metais gimęs kaunietis Tomas Paškevičius. Jis įtariamas kontrabanda ir narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Yra žinių, kad iš Ispanijos į Rusiją įspūdingais kiekiais gabeno hašišą. Pareigūnai turi duomenų, kad šis asmuo „dirbo“ kartu su kitais mažai žinomais, tačiau narkotikų versle aktyviai veikiančiais Kauno gyventojais.
Kriminalistai sulaukė duomenų, kad T. Paškevičius slapstydamasis vedė Ukrainos pilietę. Spėjama, kad paskutiniu metu jis slapstosi Ispanijoje. Teisėsaugininkai T. Paškevičiaus ieško nuo 2019 m. birželio 5 – osios.
