Laisvė kainuoja daug: įvertino, kiek Lietuva suteikė karinės paramos Ukrainai

Ko gero, net ypatingai karyba nesidomintis asmuo, kuris skrupulingai neseka kasdienos pokyčių Ukrainos karo frontuose, gali pasakyti, kad Vakarų valstybių karinė parama kariaujančiai šaliai yra labai svarbi. Specialistai ją įvardina kaip „esminę“ arba „kritinę“, nemaža dalimi lemiančia karo veiksmus šiandieną ir be jokios abejonės – ateityje. Visgi, vėliau nuomonės išsiskiria – ukrainiečių prašomi ginkluotės ir amunicijos kiekiai patenkinti geriausiu atveju tik 75 procentais, teigia Kylio pasaulio ekonomikos instituto ekspertai, o karo pradžioje Vokietijos pažadėta „5000 šalmų parama“ iki šiol cituojama žiniasklaidoje su nemenka ironijos doze. Kokią reikšmę turi Lietuvos valstybės karinė parama Ukrainai? Ar ji priskirtina prie „keičiančių kovos veiksmų eigą“, o gal vertintina kaip „lašas jūroje“ globaliame karo kontekste? Mūsų kariuomenė atiduoda „viską ką gali“, o galbūt skiriama tik „menka dalis išteklių“? Visus panašius epitetus galima sutikti socialiniuose tinkluose, o kaip yra iš tikrųjų?

Kiekvienas autorius ir nemaža dalis skaitytojų pageidautų išvysti galutines išvadas ir visa apimančius atsakymus, deja, „Jo Didenybė kontekstas“ ir mūsų valstybės dydis verčia ieškoti palyginimų ir paprasto atsakymo čia nėra, bei būti negali.

Nuo pat 2014-ųjų Lietuvos Respublika aktyviai dalyvauja pagalbos Ukrainai projektuose – nuo sužeistų karių reabilitacijos mūsų šalyje iki karinių instruktorių misijų pačioje Ukrainoje bei apmokymų Lietuvoje.