Liautis kvėpavę negalime: kodėl plaučiuose esanti imuninė sistema turi būti atsargesnė

Kad ir kaip smagu būtų tai įsivaizduoti, jūsų plaučiai iš tikrųjų yra ne dideli balionai, o tarsi tankios kempinės su begale užkaborių ir plyšelių. Plaučių dalių, kuriose vyksta kvėpavimas, paviršiaus plotas milžiniškas – daugiau kaip 145 kvadratiniai jardai [120 kvadratinių metrų], daugiau kaip šešiasdešimt kartų didesnis už jūsų odos paviršių.

Tai yra ištrauka iš Philippo Dettmerio knygos „Imunitetas. Paslaptinga sistema, sauganti mūsų gyvybę“, kurią iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido leidykla „Kitos knygos“.

Ši didžiulė erdvė nuolat sąveikauja su aplinka, nes jūs kasdien įkvepiate porą tūkstančių galonų [7570 litrų] oro. Todėl jūsų plaučiai yra viena labiausiai pažeidžiamų vietų visame kūne. Kiekvienu įkvėpimu įkvepiama apie pintą [500 mililitrų] oro, kurį sudaro ne tik jums reikalingas deguonis, bet ir kelerios kitos dujos, jūsų organizmui nesvarbios, bei gausybė visokių dalelių. Kuo ir kiek kvėpuojate, labai priklauso nuo to, kurioje pasaulio vietoje esate.

Šaltas Antarktidos oras šviežiausias, sudarytas daugiausia iš švarios atmosferos. Judriose miesto centro gatvėse kvėpuojate beprotišku mišiniu iš nuodingų išmetamųjų dujų, įvairiausių automobilių išmestų dalelių ir kitų agresyvių medžiagų, pavyzdžiui, atskilusių nuo asbesto ar dylančios padangų gumos. Be šios dirbtinės taršos, ore gali būti daugybė alergenų, pavyzdžiui, įvairių augalų žiedadulkių lauke, o namie – dulkių, sumišusių su erkučių išmatomis.

Bakterijos, virusai bei grybelių sporos irgi tupi ant šių dalelių, smulkių vandens lašelių arba tiesiog patys plūduriuoja šen bei ten, ieškodami naujų namų. Taigi jūsų plaučius dengiančios ląstelės nuolat susiduria su nuodingų cheminių medžiagų, dalelių ir mikroorganizmų srautu.