– Kas atviliojo į Italiją?
– Į Neapolį iš karto po studijų atvykau pilna energijos bei ambicijų, ir kiek mažiau – supratimo, ką noriu veikti gyvenime. Lietuvoje, kol studijavau, dirbau gide ir man tai tebuvo papildoma veikla, kuria užsiėmiau po studijų. Gidavimas man tebuvo smagus, tačiau nepelningas hobis.
Į šį miestą prisiviliojo mano vaikinas neapolietis, surasdamas praktikos vietą vienoje tarptautinėje įmonėje Neapolyje, marketingo skyriuje. Nors darbe sekėsi, tačiau manęs visai nedomino studijų metu įgyta specialybė.
Po praktikos likau Neapolyje, išmokau italų kalbą ir ėmiau dirbti turizmo sektoriuje. Beje, Italijoje gido profesija yra gerbiama, reikia išties labai daug žinoti ne tik apie pačius objektus, išmanyti jų istoriją, bet apskritai reikia sukaupti didelį žinių bagažą. Šiandien įgyti gido specialybę Italijoje yra baisiai sudėtinga.
– Dėl dabartinės situacijos Tavo darbai neapibrėžtam laikui sustojo. Kaip dėl to jautiesi?
– Manau, geriau nei būtų galima tikėtis. Praktiškai nedirbu jau nuo pat kovo mėnesio pradžios,
turėjau vos vieną kitą ekskursijas, kurias galiu suskaičiuoti ant rankų pirštų, tačiau suprantu, jog
ypatingos situacijos reikalauja išskirtinių sprendimų.
Turizmas nėra pirmos būtinybės sfera. Keliaujame, kai norime atsipalaiduoti, atitrūkti nuo rutinos,
išsilaisvinti iš slegiančios kasdienybės naštos. Keliavimas turi asocijuotis su pozityvia patirtimi. Šiuo metu, kada kasdien įvairiais kanalais mus atakuoja grėsmingai į mūsų sąmonę besibraunanti informacija apie COVID-19, išsivysto apsauginis mechanizmas, kuriam patogiau viskuo abejoti nei patikėti statistika ir nauja realybe. Baiminamės tiek dėl savo, tiek dėl savo artimųjų, kitų sveikatos. Visgi dabar reikia į visa tai pažvelgti kuo atsakingiau – kai bus saugu, tada ir vėl keliausime. Į visą šitą situaciją žiūriu taip: nedirbdama užkertu kelią tolesniam viruso plitimui, plačiąja prasme.
– Ar pakeitei veiklos kryptį?
– Vargu, ar keisti profilį būtų protinga. Viena, šiuo metu keisti užsiėmimo pobūdį būtų labai
sudėtinga, nes ieškančių darbo yra labai daug, didelis žmonių skaičius dėl dabartinės situacijos Italijoje neteko darbo. Antra, neturiu ekonominės būtinybės imtis bet kokio, menkai apmokamo, darbo, kuris atims daug pastangų ir laiko, o pajamos bus itin minimalios. Ir galiausiai, trečia, tikiu, kad kai šita ypatingoji koronaviruso situacija bus praeity, žmonės bus pasiilgę kelionių ir keliaus dar daugiau nei buvo įpratę.
– Kaip COVID-19 keičia Neapolį? Ką pastebėjai po pirmosios bangos?
– Neapolyje buvo labai griežtas ir gan ilgas karantinas, žmonės buvo pasiilgę pramogų. Tokių kaip: suvalgyti picą mieste, su draugais mieste išgerti aperityvo, apsilankyti koncerte ar parodoje. Bet ką kalbėti apie pramogas, kai net nebuvo galima išeiti pasivaikščioti į lauką.
Tad suprantama, jog nuslūgus baimei, žmonės tiesiog per daug atsipalaidavo. O kur dar tas pietietiškas įprotis sveikinantis pabučiuoti į abu skruostus, apkabinti ar prakalbinti svetimą, nepažįstamą žmogų!
Keista, maniau, žmonės po pirmosios bangos gaus vertingą pamoką, o panašu, kad didžioji dauguma pasijuto lyg išlaisvinti iš kokio kalėjimo ir tiesiog džiaugėsi laisve. Per šimtmečius susiformavusius įpročius vargu ar įmanoma pakeisti per keletą mėnesių…
– O kokia situacija dabar, kai jau atėjo antroji banga?
– Šiuo metu COVID-19 virusu sergančiųjų Italijoje sparčiai daugėja. Ir per šią, antrąją viruso bangą, susirgusiųjų yra kur kas daugiau nei pirmąją. Lapkričio 12 dieną buvo beveik 38 tūkst. nauji susirgimai ir tai ne rekordinis skaičius – tai kasdieniniai rodikliai šiuo metu.
Italijos ministras pirmininkas (it. Presidente del Consiglio) Giuseppe Conte lapkričio 4 dieną
paskelbė naują dekretą, įsigalėjusį jau lapkričio 6 dieną, kuris galios iki gruodžio 3 dienos: visi 20
Italijos regionų, atsižvelgiant į skirtingus rizikos laipsnius, yra suskirstyti į tris COVID-19 kritiškumo zonas: geltonoji zona – lengviausias lygis, oranžinė – vidutinis, raudonojoje zonoje padėtis sunkiausia.
Kiekviena zona turi skirtingą apribojimų planą kovai prieš virusą. Jis apskaičiuojamas, remiantis net 21 indikatoriumi, tarp kurių sergančiųjų su simptomais skaičius, teigiamų testų procentas, vidutinis laikas tarp simptomų ir diagnozės, naujų protrūkių skaičius, lovų ligoninėse užimtumas, atsižvelgiant į faktinį užimtumą ir pan.
Vadovaujantis šiais parametrais Neapolis, priklausantis Kampanijos regionui, iškart po naujojo dekreto paskelbimo buvo įtrauktas į geltonąją zoną, nors šis regionas laikomas antruoju po Lombardijos pagal susirgimų skaičių. Tačiau Kampanijos prezidentas Vincenzo De Luca išsireikalavo dar griežtesnių sankcijų regionui ir jau nuo lapkričio 14 dienos regionas yra priskirtas raudonajai zonai.
Kad viruso plitimas būtų stabdomas kuo efektyviau, nuo pat pirmųjų viruso protrūkio dienų Italijoje labai didelė valdžios galia buvo suteikta regionų prezidentams, kurie gali savame regione nustatyti reikiamas sankcijas, svarbu, kad nesikirstų su bendra Italijos Respublikos politika.
Nuo sekmadienio Kampanijos regione, raudonojoje zonoje, draudžiamas bet koks judėjimas net ir savo savivaldybės ribose bet kokiomis valandomis, išskyrus dėl darbo ir dėl iškilusių sveikatos problemų. Taip pat draudžiama keliauti iš vienos savivaldybės į kitą, iš vieno regiono į kitą. Judantys mieste su savimi turi turėti pažymą, pagrindžiančią judėjimo motyvus. Šią pažymą būtina pateikti patruliams, jus sustabdantiems gatvėje.
Prekybos centrai, prekiaujantys ne pirmo būtinumo prekėmis, yra uždaromi; barai ir restoranai lankytojams uždaryti, tačiau gali prekiauti maistu išsinešimui iki 22:00 val.; maistui, atkeliaujančiam į namus, valandų apribojimo nėra. Uždaryti baseinai, sporto salės, teatrai, kino bei žaidimų salės, muziejai ir galerijos. Moksleiviai bei studentai mokosi nuotoliniu būdu, išskyrus tam tikrus specialius atvejus: pavyzdžiui, mokymus laboratorijose. Neįgalieji bei pradinių klasių moksleiviai gali dalyvauti pamokose fiziškai, tačiau laikantis ypatingų reikalavimų. Viešojo transporto srautas yra sumažintas iki 50 proc. Jau nekalbant apie nuolatinį veido kaukių dėvėjimą bei atstumo laikymąsi.
Geltonojoje ir oranžinėse zonose yra apribotas prekybos centrų/parduotuvių laikas bei įvesta komendanto valanda. Nuo 22:00 val. iki 05:00 val. įvesta komendanto valanda – negalima išeiti iš namų vėlai vakare, išskyrus dėl darbo, sveikatos ar ypatingo būtinumo priežasčių.
– Kokia bendra atmosfera?
– Jaučiu, kad žmonės pavargo ir išseko, taip pat – susikaupė itin daug nepasitenkinimo. Daug žmonių liko be darbo, ištisi darbo sektoriai nedirba jau mėnesių mėnesius, įskaitant ir manąjį – turizmą. Įstatymais praktiškai yra ribojamas darbas – arba neleidžia dirbti visai, arba leidžia, bet taip suvaržo taisyklėmis, jog net ir laikinai sumažinus mokesčių naštą, dirbant tokiomis sąlygomis užsidirbti vis tiek neįmanoma.
Žmonės organizuoja streikus, prašosi būti išklausyti, nori dirbti be suvaržymų arba reikalauja valstybės kompensacijų. Kai kuriuose Italijos miestuose, įskaitant Neapolį, įvyko aršūs mitingai, žmonės iš nevilties puolė į kraštutinumus.
Žmonių nusivylimą bei susierzinimą taipogi skatina ir nuolatinis taisyklių kaitaliojimas: vieną dieną galioja vienokie nustatymai, o jau kitą – kitokie. Bet, žinoma, tai yra mano asmeniniai pastebėjimai.
– Trumpam pamirškime pandemiją. Kai vėl bus galima keliauti, kokias vietas būtinai rekomenduoji aplankyti Neapolyje ir kodėl?
– Į šias vietas pirmiausiai vykau po pirmojo karantino, tad jas tikrai rekomenduočiau, kai jau bus galimybė keliauti:
*Praeiti Neapolio pajūrio promenada, nuo pat via Caracciolo iki via Partenope, būtinai nepamirškite ne tik grožėtis, bet ir įsiamžinti nuotraukose, o galiausiai užkilti iki Castel dell‘Ovo piles terasos ir sulaukti saulėlydžio.
*Sorento pakrantėje pasivaikščioti kalnų takeliais. Ypač rekomenduoju rinktis Punta Campanella gamtos draustiniui priklausančią Sorento pakrantės dalį, atrodo, žmogaus nepaliestą gamtą, romantiškai žvelgiančią į Kaprio salą.
*Aplankyti buvusį Burbonų karalystės medžioklės rezervatą, Kapodimontės parką, bei Karališkųjų rūmų muziejų.
– O ką rekomenduotum išbandyti iš neapolietiškos virtuvės?
– Neapolio virtuvė yra tokia įvairi ir turtinga, kad net pats išrankiausias valgytojas liks sužavėtas. Jūros gėrybės, pasto, vaisiai ir konditerija… Čia valgymo patirtis gali privesti iki ekstazės. Būtina valgyti daug ir nesigraužti dėl iš neapolietiškų atostogų parsivežtų papildomų kilogramų.
Neapolyje būtina paragauti picos Margaritos pasirinktoje tradicinėje picerijoje Neapolio senamiestyje, kurių čia ne viena; paskanauti jūros gėrybių ypatingame restorane ant jūros kranto: aštrios midijų sriubos (it. Zuppa di cozze), aštuonkojų salotų (it. Insalata di Polpo) ar spagečių su geldelėmis (it. Spaghetti alle vongole), tradicinėje „tratorijoje“, geriausia – ispaniškuosiuose kvartaluose; paragauti tradicinių neapolietiškų makaronų patiekalų: makaronų su bulvėmis (it. Pasta e patate), ragù padažu ar tiesiog šviežiais pomidorais; būtinai paragauti buivolų mocarelos (it. Mozzarella di bufala), idealiausia – pieninėse ar buivolų fermoje; padegustuoti tradicinio vyno Vezuvijaus papėdėje bei išgerti neapolietiškai stiprios espresso kavos prie baro, kaip tai daro italai.
– Kaip pakeliauti po Neapolį savo virtuvėje?
– Noriu pasidalinti savo mėgstamiausiu tradiciniu neapolietišku makaronų patiekalu. Iš karto įspėsiu, nuskambės labai keistai. Žinau, nes ir pati tą patį pagalvojau prieš gaminant tai pirmą kartą. Tačiau prieš vertinant dar neparagavus, pasakysiu – tikrai labai labai gardu. Tai – makaronai su bulvėmis (it. pasta e patate). Šį receptą ištobulinau iki tobulumo. Mano draugai neapoliečiai manęs prašo recepto, o mano vaikino šeima – kad pagaminčiau pietums makaronus su bulvėmis taip, kaip juos gaminu aš.
Patiems skaniausiems makaronams su bulvėmis reikės: tiek, kiek bus valgančių – tiek vidutinio dydžio bulvių; 50 g Provola sūrio (tokia sūresnė parūkyta mocarela) (jei nerandate, kur tokio įsigyti, iš bėdos galite naudoti Provolone sūrį arba mocarelą); 20 g smulkiai tarkuoto Parmigiano reggiano sūrio (jei nerandate, kokio kito kietojo sūrio); tiek, kiek bus valgančių – tiek šaukštų pomidorų pastos; tiek, kiek bus valgančių – tiek šaukštų alyvuogių aliejaus; 1 saliero stiebas; 1 mažas svogūnas; šviežio baziliko lapeliai; druska; juodieji pipirai pagal skonį; 80–100 g makaronų (geriausia naudoti maišytą pastą (it. pasta mista) arba smulkius vamzdelių formos makaronus).
Paruošimas: nuskustas bulves perpjaunam į kelias dalis. Užpilame šaltu vandeniu, kad apsemtų per gerą sprindį ir verdame, prieš tai pagardinę druska, svogūnu, salieru. Kai užverda vanduo, jeigu reikia, nugriebiame putas ir dedame pomidorų padažą. Kai išverda bulvės, išgriebiame viską, svogūno ir saliero mums nebereikės, o bulves su šakute sutriname iki tyrės. Pertrintas bulves sudedame atgal į puodą, sudedame aliejų ir užviriname. Užvirus vandeniui, sudedame makaronus ir nuolat maišant laukiame, kol suvirs. Kai lieka labai nedaug vandens ir makaronai jau yra suminkštėję, sudedame ir Provola sūrį. Kai jis išsilydo, dedame parmezano sūrį ir pipirus, ir kiek vėliau baziliką. Makaronai su bulvių tyrės padažu turi sudaryti vientisą masę. Vandens neturi būti per daug, neturi gautis sriuba ir geriau, kad nebūtų per mažai – neturi būti sausa.
O dar vieną receptą, kurį gan lengva paruošti, pamėgau gan neseniai. Jį radau itin šmaikščioje amerikietės Katherine Whilson, įsimylėjusios neapolietišką virtuvę ir neapolietį vyrą, autobiografijoje Only in Naples, tai – aštuonkojų salotos (it. Insalata di Polpo). Ji pasidalino kai kuriais savo neapolietės anytos receptais. Išbandžiau, tikrai labai skanu, neapoliečių patvirtinta.
Reikės: vieno 500 g aštuonkojo, ryšelio smulkiai kapotų petražolių, pusės stiklinės alyvuogių aliejaus, skiltelės česnako, supjaustytos į 4 dalis, druskos, ketvirtadalio stiklinės citrinos sulčių.
Gaminimo būdas: visų pirma, reikia nusipirkti šviežų aštuonkojį, idealiausia kokiame turguje pas pažįstamą žuvies pardavėją (žinoma, jei yra tokia galimybė). Tada, grįžus namo, pirmiausiai reikia pasiimti plaktuką ir išmušti aštuonkojį, kad suminkštėtų. Po to, po tekančiu vandeniu gerai išvalyti aštuonkojį, čiuptuvus, kišenėlę, išpjauti akis ir burną. Dideliame puode užvirinti vandenį. Kai vanduo užvirs laikant aštuonkojį už galvos tris kartus pamerkti čiuptuvus į vandenį, tada galiausiai sudėti jį visą ir virti ant lėtos ugnies 20 minučių, po to išjungti ugnį ir palikti puode gerai valandai, kol šitaip aštuonkojis „išvirs“. Tada jį išgriebti ir supjaustyti 1,5 cm gabaliukais, sudėti smulkintas petražoles, alyvuogių aliejų, česnaką ir palikti valandai kambario temperatūroje. Supilti citrinos sultis prieš pateikiant. Papuošti citrinos griežinėliais ir petražolėmis. Ir jūs jau beveik Italijoje!