Pavyzdžiui, kad ir jų visuotiniu sutarimu, konsensusu paremtą kultūrą, kada kiekvienas sprendimas turi būti patvirtintas absoliučiai visų narių kompanijoje, nuo žemiausias pareigas užimančio klerko iki generalinio direktoriaus, ir visų balsas vienodai svarbus, nes čia negalioja – arba beveik negalioja – hierarchija, o daugiausia tvyro vadinamos cross-functional komandos. Apie laiko vilkinimą sprendimuose tobuliausias pavyzdys būtų apie NATO narystę: švedų valdžia, su vis dar šviežia ministre pirmininke Magdalena Andersson priešakyje, padabinusia nemažą dalį švediškų moterų žurnalų viršelių („žiūrėkit į mane, kokia aš relatable“), du mėnesius trypčiojo, tarėsi, svarstė, galvojo, diskutavo, dūsavo, ir visais kitais įmanomais būdais virino kraują visiems adekvačiai ar bent kiek minimaliai nutuokiantiems situacijos rimtumą (itin įtempta politinė padėtis Europoje) žmones. Tokį patologinį vilkinimą, laiko gaišinimą ir pasitarimų šou aš nelaikau puikiomis savybėmis, ar kad jomis reikėtų plevėsuoti kaip vėliavomis ir aplinkai girtis. Man asmeniškai tai yra savybės, koreliuojančios su avių bandos savybėmis. Beee, sako avys ir eina eit paskui aviganį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją