Todėl, kad tūlas švedas nemano, kad kažkokiais išoriniais dirgikliais ar kitokiais statuso patvirtinimo elementais jis privalo aplinkai įtikti ir prašyti jo / jos patvirtinti jo socialinę klasę, išskirtinumą, aukštą lygį ar dar kažką. Jam nėra svarbu, kad pakeleiviai metro galvos, jog jis yra bomžas. Švedui svarbiausia, kad jo artimiausia aplinka žino, kas jis toks ir kodėl jis toks. Na o aptarnaujantis personalas, kur beeitum ir jau tikrai kaip beatrodytum, Švedijoje elgiasi su visais vienodai – vienodai pagarbiai, nepriklausomai nuo išvaizdos, taip, lyg jie visi būtų milijonieriai (išskyrus, kai asmuo išgėręs ar pavartojęs narkotikų ar nepagarbiai ir įžūliai elgiasi su personalu – tokiu atveju prisistato apsaugos darbuotojas, ir galimai ir policija. Šitie reikalai prekybcentriuose yra labai stipriai žiūrimi).

Taip pat švedai turi įvairių keistybių, kurių net būdami turtingi, labai turtingi ar bent jau pasiturintys, neatsisako vykdyti. Čia pavardysiu keletą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)