Lietuvis maištininkas, ištrūkęs iš nacių mirties gniaužtų: žmogus čia žvėris daraisi, bjauresnis už žvėrį

„Mirtis yra paprastas dalykas, žymiai didesnio meno reikalauja gyvenimas“, – yra pasakęs rašytojas Balys Sruoga. Šiuose jo žodžiuose – itin daug asmeninių išgyvenimų ir skausmo. Garsus poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas vokiečių okupacijos metais buvo suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą, kur iš arti pažino mirtį ir ne kartą turėjo kovoti už savo gyvybę.

Ši sukrečianti patirtis B. Sruogą įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių jo kūrinių besiskiriančius, ironijos persmelktus memuarus „Dievų miškas“. Nors knyga buvo baigta vos per 2 mėnesius, išleisti ją išdrįsta tik po rašytojo mirties – 1957 m.

Tai – neabejotinai pats vertingiausias B. Sruogos literatūrinis kūrinys, tačiau per daugiau nei 50 savo gyvenimo metų jis paliko kur kas didesnį įspaudą Lietuvos istorijoje. Įdomus ir asmeninis rašytojo gyvenimas – nuo planų tapti miškininku iki ilgaplaukio puošeivos, stebinusio ne tik stiliumi, charizma, bet ir itin drąsiomis įžvalgomis.

Tėvai jau buvo užsakę karstą