Ši sukrečianti patirtis B. Sruogą įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių jo kūrinių besiskiriančius, ironijos persmelktus memuarus „Dievų miškas“. Nors knyga buvo baigta vos per 2 mėnesius, išleisti ją išdrįsta tik po rašytojo mirties – 1957 m.
Tai – neabejotinai pats vertingiausias B. Sruogos literatūrinis kūrinys, tačiau per daugiau nei 50 savo gyvenimo metų jis paliko kur kas didesnį įspaudą Lietuvos istorijoje. Įdomus ir asmeninis rašytojo gyvenimas – nuo planų tapti miškininku iki ilgaplaukio puošeivos, stebinusio ne tik stiliumi, charizma, bet ir itin drąsiomis įžvalgomis.