Dar paauglystėje pradėję domėtis priešinga lytimi, pajutę pirmuosius traukos signalus, vėliau suprantame, kad tai yra prigimtinė žmogaus fiziologija, nuo kurios nevalia bėgti ar ją tramdyti. Požiūris į lytinius santykius formuojasi praktiškai visą žmogaus gyvenimą. Kai kuriems (ypač moterims) seksas tampa dviejų žmonių harmonijos išraiška ir jausmų pasekme. Tuo tarpu kitiems sekso ir jausmų ryšys nėra toks stiprus.

Pastarieji vyrai ir moterys lytinius santykius supranta kaip kūnišką malonumą, kuriam nebūtinai reikalinga meilė ar stiprūs jausmai. Bet kuriuo atveju, seksas egzistuoja visų mūsų gyvenime. Ir nors pirmiausia tai – malonumas, tačiau jis turi ir kitą savo pusę. Lytiškai plintančios ligos yra tema, apie kurią dažniausiai garsiai nekalbama. Visuomenėje vis dar gyvas požiūris, kad sirgti lytiniu keliu plintančia liga yra kažkas gėdingo ir amoralaus. Kartais dėl tokio požiūrio, pajutę šių ligų simptomus žmonės visiškai be reikalo vengia kreiptis į gydytojus ir ieškoti pagalbos. Lytiškai plintančių ligų gydymui, kaip ir daugeliui kitų, labai svarbu kuo ankstyvesnė diagnostika ir tinkamas gydymas.

Ką byloja istorija...

Pirmuoju sifilio protrūkiu laikomi 1494 metai. Italijos karo metu ši liga paplito Prancūzijos karių tarpe, tačiau pirmieji ligos atvejai siejami su Kolumbija. 1495 metais susirgimai sifiliu pasiekė ir Europą. Tuo tarpu gonorėjos atsiradimo centru laikomas Paryžiuje prieš 700 metų veikęs „Le Clapiers“ viešnamis. Dauguma jame dirbusių prostitučių ir klubo lankytojų buvo pirmieji gonorėja susirgę asmenys. 1746 metais Londone buvo įkurta venerinių ligų ligoninė. Įdomu tai, kad šios ligoninės veikla buvo ne tik gydyti lytiškai plintančiomis ligomis sergančius ligonius, bet ir ligoninės personalui buvo suteikta teisė suimti prostitutes privalomam patikrinimui ir gydymui.

Asociatyvi nuotr.

Šiandienos faktai...

Šiandien lytiškai plintančių ligų sąraše yra apie 25 skirtingos diagnozės. Per metus pasaulyje šiomis ligomis suserga apie 250 milijonų žmonių, o Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 500 naujų susirgimų. Pasak statistikos, apie 70 procentų sergančiųjų yra vyrai, kurių dauguma lytiniu keliu plintančias ligas užsikrečia nesaugių lytinių santykių metu. Ši statistika tik dar kartą įrodo, kad nors ir Lietuvoje prostitucija yra uždrausta, tačiau būtent ji dažniausiai tampa lytiniu keliu užkrečiamų ligų plitimo priežastimi.

Ką daryti...

Lytiškai plintančiomis ligomis užsikrečiama ir pastarųjų lytinių santykių metu. Tiesa, prezervatyvų naudojimas 100% nuo užsikrėtimo neapsaugo. Tyrimai rodo, kad prezervatyvų apsauga nuo užsikrėtimo ŽIV siekia apie 80%, o pavyzdžiui nuo žmogaus papilomos viruso tik 70%. Šie nelabai džiuginantys skaičiai paaiškinami tuo, kad lytiškai plintančias ligas sukeliantys virusai yra tiek smulkūs (nuo 0,1 iki 1,5 mikrono), kad gali patekti pro menkiausią plyšį, esantį tarp prezervatyvo ir lytinių organų. Kitaip tariant, esant nors mažiausiam laisvumui, prezervatyvas, kaip apsaugos nuo ligų priemonė, tampa neveiksminga.

Šimtaprocentinė apsauga gali būti tik vieninteliu atveju – neturint nesaugių lytinių santykių. Žinoma, tai nekelia problemų turintiems pastovę lytinę partnerę. Tačiau ką daryti kitai daliai vyrų, kurie neturi antrosios pusės, tačiau nori patenkinti savo kūniškus poreikius?

Pirmasis variantas – masturbacija. Šiuo atveju savęs patenkinimas išpildo abu tikslus: užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis nėra jokios rizikos ir pasiekiamas seksualinis pasitenkinimas. Tačiau masturbacija priimtina ne visiems. Dažniausiai masturbuotis nelinkę vyrai, kurie vertina gyvą kontaktą, sekso pozų ir rūšių įvairovę. Skeptišką požiūrį į savęs patenkinimą kartais lemia ir psichologiniai barjerai. Tai ypač aktualu aukštas dorovines normas turintiems vyrams, kuriems masturbacija yra visiškai nepriimtina. Beje, net ir praktikuojantiems šį seksualinės energijos išliejimo būdą, kartais tenka nusivilti. Ilgainiui besimėgaujantys masturbacija įpranta prie savęs patenkinimo, kas vėliau įtakoja erekcijos sutrikimus ar trumpesnį lytinį aktą santykių su moterimi metu.

Antrasis variantas – sekso lėlės. Seksas su lėle yra kur kas malonesnis nei masturbacija ir visiškai saugus būdas seksualiai pasitenkinti. Be abejo, lytiniai santykiai su sekso lėle nesukelia jokios rizikos užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis.

Asociatyvi nuotr.

Kas laukia ateity…

Nuspėti lytiškai plintančių ligų ateities prognozes nesiryžta net sveikatos specialistai. Tačiau vertinant medicinos pažangą, šios ligos, kaip ir dauguma kitų, ateityje turėtų būti dar lengviau pagydomos. Ir nors mažai tikėtina, kad nesaugių sekso paslaugų industrija kada nors žlugs, šioje srityje kiekvienas gali priimti sprendimą pats už save. Ar verta pirkti sekso paslaugas ir rizikuoti savo sveikata? Ar verta rinktis sveikesnius seksualinio pasitenkinimo būdus užuot naudojantis nesaugiomis sekso paslaugomis? Šiuos klausimus sau užduoti ir į juos atsakyti turėtų kiekvienas, kam rūpi savo sveikata ir savijauta. Lytiškai plintančios ligos egzistavo ir egzistuos tikriausi tiek pat, kiek gyvuos žmonija. Tačiau tai nėra neišvengiamas procesas, o mūsų pačių pasirinkimas. Nesaugūs lytiniai santykiai – tai žaidimas su savimi, kuris anksčiau ar vėliau gali prikviesti nelauktas ligas.

Ar sekso malonumas vertas tokios kainos? Tikriausiai niekas, žinodamas, kad akimirkos pasitenkinimas sukels tokias pasekmes, nesirinktų šio kelio. Problema tame, kad dauguma galvoja, jog taip nutinka kažkur, kažkam, bet ne man. Tokį mąstymą verčiau būtų pakeisti – „o kas jeigu tai nutiks man“. Tuomet be jokios abejonės suprastume, kad nesaugūs lytiniai santykiai nėra verti rizikos savo sveikata. Tuo labiau, kai yra kitų saugių pasirinkimų patenkinti savo seksualinius poreikius. Tereikia suprasti, kad mūsų sveikata priklauso nuo mūsų pačių. Ir kas gi žino, galbūt tuomet po keleto dešimtmečių, lytiškai plintančios ligos liktų tik medicinos istorijos puslapiuose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją