„Medaus spąstai“, „Romeo“ ir kitas žvalgybos žargonas: seksualinio šnipinėjimo kabliukai, ant kurių pasimaudavo tiek vyrai, tiek moterys

Slaptųjų tarnybų ir žvalgybos istorijos, be jokios abejonės, yra romantiškiausios ir labiausiai kvapą gniaužiančios temos apie šnipus. Gausybė įspūdingų straipsnių, romanų ir filmų apie slaptuosius agentus, gelbstinčius pasaulį nuo šešėliuose slypinčio blogio, dešimtmečiais traukė gerbėjų dėmesį. Tačiau kone kiekviename filme ar romane, šalia visa griaunančio blogio, nuolat sutinkame ir aistringas meilės scenas. Visgi vilionės, romantika, seksas ir išdavystės šnipų gyvenime nėra tiktai kino kūrėjų vaizduotės vaisius.

Tokios istorijos ypač išpopuliarėjo per Šaltąjį karą. Didžiosios supervalstybės viena kitą siekė pranokti ne tik politinėje arenoje, tačiau ir kino ekranuose: kieno superagentas geriausias. Taip atsirado Jameso Bondo, Maxo Otto von Stierlitzo ir daugelio kitų televizijos herojų personažai. 

Dėl savo žavesio ir gundymo ypatybių vieni jų buvo laikomi tikrais sekso simboliais, kiti – tikrais sekso šnipais. Iano Flemingo personažas, Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos MI6 agentas J. Bondas, neabejotinai yra garsiausias šnipas kino industrijoje, galintis mėgautis sekso simbolio titulu. Tačiau aistra ir kūniški malonumai nėra tik kino pramonės suprojektuota slaptųjų agentų darbo dalis.