Londonas yra miestas, kuriame istoriniuose pastatuose įsikūrę prabangūs viešbučiai, restoranai, geriausios pasaulyje universalinės parduotuvės yra orientuotos į turistus. Dabar, maždaug po keturių mėnesių trukusios izoliacijos, Londonas atsiveria ir labai laukia svečių iš viso pasaulio!
Pirmiausia, daugiamilijoninis miestas pasirūpino jūsų saugumu. Tą pajusite ir viešojo transporto stotyse, ir gatvėse: visur – priminimai laikytis socialinės distancijos ir stendai su dezinfekciniu skysčiu.
Londonas ištuštėjo, bet nė kiek nesuprastėjo. Tiesiog jis visiškai kitoks, toks, kokio nesate matę, todėl niekas negali sakyti: „Ai, Londone tai aš buvau ne vieną kartą“.
Pamirškite, tai ką matėte, nes jūsų laukai visai kitokios patirtys. Jums tai patiks. Tik šio nuotykio ilgesniam laikui nereikėtų atidėlioti, nes verslo bendruomenė kiekvieną dieną spaudžia Boriso Johnsono vyriausybę sugrąžinti turistus. Štai prabangiausia ir geriausia pasaulyje universalinė parduotuvė „Harrods“ pranešė, kad iki pandemijos per dieną sulaukdavo 80 000 lankytojų, o dabar – vos 4 000. „Harrods“ vadovas Michaelas Wardas teigia, kad verslas dėl to kentės šiais ir dar kitais metais. Jis primena, kad po rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV turistai į Londoną sugrįžo tik po metų. Tai labai liūdnos žinios mažmeninei prekybai ir šiame sektoriuje dirbantiems žmonėms, bet puikios pirkėjams! Londone dar nėra buvę, kad vasaros išpardavimus kai kurios parduotuvės pradėtų su 70 proc. nuolaida.
Visos parduotuvės – nuo „Harrods“, „Selfridges“ iki mažųjų butikų suprato, kad laukiamiausi ir labiausiai išlaidaujantys klientai iš Azijos ir Artimųjų Rytų šiais metais nebepasirodys, todėl staiga užsidegė begaline meile londoniečiams, britams ir europiečiams, kuriems ištiesti raudoni kilimai.
Štai prabangos prekių ženklų alėja – Bond gatvė. Ten yra iki šiol šeimos valdoma universalinė parduotuvė „Fenwick“. Užėjau ir žvilgtelėjau į kainas. Iš pradžių pagalvojau, kad per skubėjimą personalas bus kažką pripainiojęs. Pavyzdžiui, „Marella“ vasarinė suknutė, kainavusi 285 GBP, dabar tekainuoja 85 GBP, „MAX&Co“ lengvas švarkelis nuo 295 GBP nukainotas iki 88 GBP, o „Escada“ baltos spalvos kombinezono kaina nuo 1 150 GBP buvo nušliaužusi žemyn iki 345 GBP ir t.t. Pasileidus Bond gatve tolyn paaiškėjo, kad tokiomis itin „draugiškomis“ kainomis pirkėjus vilioja ir kiti garsūs prekės ženklai. Štai firminėje itališkų „Tod‘s“ batų parduotuvėje į derybas dėl 40 proc. nuolaidos konsultantai leidosi dar net neprasidėjus vasaros išpardavimui, o „Ralph Lauren“ parduotuvėje – flagmane, kurioje jaukus medžio interjeras sukuria privataus klubo atmosferą, prekėms pritaikoma tokią pat kaina, kokia yra šio prekės ženklo interneto parduotuvėje, o pastaroji dažnai būna mažesnė nei lentynoje.
Pagaminta Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje... Tokių etikečių daug Lietuvoje, tačiau jokiame „Akropolyje“ nepamatysite grynakraujo prabangos prekės ženklo su užrašu „Made in USA“.
Skamba beveik kaip egzotika ir jeigu norite tai pamatyti, keliaukite tiesiai į Regent gatvėje įsikūrusią „Brooks Brothers“ parduotuvę. Jeigu ne pirkti, tai bent apžiūrėti ir pačiupinėti tikrą, greitos mados dar nesudarkytą „amerikonišką“ prekės ženklą. Gali būti, kad tai paskutinė galimybė prisiliesti prie trečią šimtmetį skaičiuojančio prekės ženklo, kurio kostiumus dėvėjo 41 iš 45 JAV prezidentų – nuo Abrahamo Lincolno iki Donaldo Trumpo.
Deja, „Brooks Brothers“ slegia kelių šimtų milijonų skolos. Prognozuojama, kad šiais metais kompanija patirs maždaug 70 mln. USD nuostolį ir nebus pelninga iki 2022 m. Dėl atsivėrusios finansinės skylės verslas balansuoja ant bankroto ribos. Vasaros viduryje buvo skelbiama, kad be trijų „Brooks Brothers“ Amerikos fabrikų gali tekti uždaryti ir penktadalį parduotuvių. Į Londono „Brooks Brothers“ parduotuvę ėjau kaip į laidotuves, bet mane patikino, kad jos šiame sąraše tikrai nebus. Tuo tarpu JAV žiniasklaida aiškina taip: „Žlunga įmonė, bet tikrai ne prekės ženklas. Todėl „Brooks Brothers“ būtų išmintinga išgelbėti bet kokia kaina“. Atrodo, kad taip ir bus. Už 325 mln. USD kompaniją su daugiau nei 100 parduotuvių nori įsigyti „Authentic Brands Group LLC“ ir „SPARC Group LLC“. Būtų smagu, jei naujasis savininkas išsaugotų kelis šimtmečius puoselėjamas prekės ženklo tradicijas.
Mėgstantiems įdomias verslo istorijas, siūlyčiau neaplenkti ir Jermyn gatvės, kurioje ką tik užsidarė prabangių vyriškų marškinių „Thomas Pink“ parduotuvė – flagmanas. Pasibaigus karantinui, parduotuvė buvo atidaryta birželio 15 d. Netrukus išaiškėjo, kad klientų srautas buvo toks mažas, kad ją teko uždaryti. Tačiau tai – tik viešųjų ryšių versija. „Thomas Pink“ priklauso prabangos prekių ženklų grupei LVMH, o bėdos prasidėjo gerokai anksčiau. Dar visai neseniai ryškiai Jermyn gatvėje švietęs prekės ženklas gesti ėmė prieš du metus, kai prie vairo stojo nauja kūrybinė komanda, vadovaujama škotų kilmės dizainerio Johno Ray. Jie pareiškė, kad verslo žmonių mėgstamam ženklui laikas atsinaujinti. Darbo ėmėsi iš peties ir, kaip sakoma, iš didelio rašto išėjo iš krašto. „Thomas Pink“ marškiniai tapo rudi, pilki, oranžiniai, dryžuoti ir savo dizainu bei spalvomis priminė sovietmečio siuvimo pramonės šedevrus ir klaikias sovietines pižamas. Nauja kolekcija buvo pristatyta visiškai naujame juodame interjere, o lentynose buvo pridėta tamsiai oranžinių tuščių dėžių. Vietoj daugelio mėgto „Thomas Pink“ teliko „Pink Shirtmaker London“. Jau pirmą kartą užsukę apžiūrėti atnaujintos kolekcijos su vyru nutarėme, kad vyrų mėgtas linksmasis „Thomas Pink“ už didelius pinigus buvo brutaliai išniekintas ir pasmerktas mirčiai. Mūsų prognozė pasiteisino. Juodąją parduotuvę Jermyn gatvėje pirkėjai lenkė iš tolo, niekam nebereikėjo klaikių, pižamas primenančių marškinių.
Išankstinė rezervacija ir jokių eilių
Nuo Jermyn gatvės iki „The Royal Academy“ – ranka paduoti. Ten dabar visomis spalvomis švyti Manet, Monet, Renoiro, Pissarro, Morisot, Degas, Gauguino ir kitų impresionistų darbai. Jie pasiskolinti iš Kopenhagos „Ordrupgaard“ kolekcijos, kurią turtinga Danijos pora surinko pagal prancūzų rašytojo Théodore Duret patarimą. Į šią galeriją ir kitus Londono muziejus galima patekti tik užsisakius laiką ir bilietą internetu. Būsite maloniai nustebinti, ypač jeigu muziejus lankysite paprastą savaitės dieną. Galėsite visiškai laisvai judėti iš salės į salę, nuo vieno paveikslo prie kito, o prie labiausiai patikusio darbo galėsite užsibūti tiek, kiek norėsite, nesijaudindami, kad jau dešimtys kitų turistų kvėpuos jums į nugarą.
Būtinai aplankykite Londono Tauerį, kur dabar net ir savaitgaliais nėra jokių eilių. Apie gyvenimą ypatingoje vietoje, darbą ir karjerą gali ilgai šnekučiuotis su labai įdomios profesijos žmonėmis, populiariai vadinamais Beefeaters. Visi jie yra buvę kariškiai. Mes su vyru ten išsiruošėme kaip tik dabar, nes kai pasaulis judėjo laisvai, tai norint pamatyti karūnos brangenybes, net ir turint bilietą eilėje reikėdavo laukti 2 – 3 valandas, o dabar – jokios eilės ir dar gali pasišnekėti su salės darbuotoja apie karališkąsias regalijas. Unikalu, kad nemažai iš jų, pavyzdžiui, Imperijos karūna vis dar yra „dirbančios“.
„Eat Out“ – už pusė kainos!
Jeigu po Londoną naršysite pirmoje savaitės pusėje, tai savo skrandį galėsite palepinti geriausiuose restoranuose, o jūsų piniginė labai nenukentės. Vyriausybės kancleris Rishis Sunakas rugpjūtį inicijavo programą „Eat Out to Help Out“, kuri skirta viešojo maitinimo sektoriui paremti. Joje gali dalyvauti visos kavinės ir restoranai. Pirmadieniais – trečiadieniais šios įstaigos taiko 50 proc. nuolaidą maistui ir nealkoholiniams gėrimams, bet ne daugiau kaip 10 GBP vienam asmeniui. Didelei visų nuostabai į šią programą įsitraukė ir geriausi Londono restoranai. Prieš keletą dienų, svilinant karščiui su drauge nuėjome į „The Ivy Brasserie“ išgerti šaltos arbatos ir perpus suvalgyti puikaus prancūziško obuolių pyrago su ledais, kuris prie jūsų akių užpilamas degančiu kalvadosu. Mūsų abiejų sąskaita buvo 10 GBP.
Šiame sąraše yra ir daugiau mano pamėgtų restoranų, kuriuos visada rekomenduoju savo draugams. Tai ir ryškių spalvų bei išskirtinio interjero „Sketch“ Mayfair rajone, 40-ame dangoraižio aukšte įsikūręs „Duck & Waffle“, kuris garsėja ant traškaus vaflio užkepta anties kojele ir kiaušiniu, Čelsyje vietinių itin pamėgtas ir visada nusėstas „Colbert“, aukščiausiame Londono dangoraižyje „The Shard“ įsikūrę restoranai, iš kurių atsiveria puiki miesto panorama ir net Piccadilly gatvės istoriniame pastate įsikūręs „The Wolseley“, kuriame patiekiami turbūt geriausi pusryčiai Londone. Anksčiau gauti staliuką šiuose restoranuose būtumėte galėję tik su išankstine rezervacija, o dabar drąsiai čia galite užsukti tiesiog eidami pro šalį. Skanaus!
***
Pro Burlingtono arkadoje įsikūrusio vyriškų rankų darbo batų „Crockett & Jones“ boutique duris kyšteli galvą stilingas britas ir sveikindamasis pardavėją sako: „Dabar vaikščiodamas Londono gatvėmis jaučiuosi tarsi kiekviena diena būtų sekmadienis“.
Prie šios arkados išėjimo visuomet yra budėtojai, kurie vadinami Beadles. Jie priklauso ne tik seniausioms, bet ir mažiausioms pasaulyje policijos pajėgoms. Tas vyras mus užkalbina ir sako, kad po karantino Londonas jam atrodo taip, kaip 7-ame dešimtmetyje, kai iš niūrios pokario sostinės transformavosi į šviesų ir spindintį miestą.
Londonas be turistų? Tuo dar patikėti negali ir patys londoniečiai, todėl jeigu esate smalsūs, mėgstate keliauti ir kolekcionuoti unikalias patirtis – pats laikas į Londoną!