Net jei ir nesitikite pasiekti Mocarto meistriškumo lygio, galite suprasti jo norą pabėgti nuo kasdienybės ir tradicijų. Galbūt kartais jaučiate, kad jūsų darbas mechaniškas ir nekūrybingas. Galbūt visada elgėtės taip, kaip reikia: mokykloje puikiai mokėtės, sunkiai dirbote ir gavote gerą ir puikiai apmokamą darbą – tačiau pavargote būti tokie, kaip visi. Galbūt norite padaryti ką nors nenuginčijamai savito.
Jei norite imtis labiau jus patenkinančio darbo (pavyzdžiui, įkurti savo įmonę arba paversti hobį karjera), gali atrodyti, kad sudaryti veiksmų planą labai sunku. Vis dėlto keliose neseniai pasirodžiusiose knygose tikinama, kad jūs taip pat galite nusistatyti aiškų tikslą, surinkti lėšų ir įgauti drąsos, kad galėtumėte sukurti savo pačių „Don Žuano“ versiją.
Knygoje „Aristotle’s Way“ klasikinės literatūros specialistė Edith Hall rašo, kad garsusis filosofas Aristotelis manė, jog laimingo gyvenimo pagrindas – suvokti savo gebėjimus, talentus ir polinkius (dynamis) bei pasinaudoti turimais ištekliais, kad galėtume savo talentus išnaudoti kaip galima geriau (energia). Jei dirbdami neartėjate prie tikslo įgyvendinti savo unikalius gebėjimus (kaip ir Mocartas), nieko nuostabaus, kad jaučiatės nepatenkinti. Pasak Aristotelio, tokiu atveju jūsų pareiga – ištaisyti padėtį. Jam pritaria ir knygą „Hiking with Nietzsche“ parašęs filosofas Johnas Kaagas.
„Mūsų asmenybė – ne objektas, pasyviai laukiantis, kol jį atrasime, – rašo jis. – Asmenybė kuriama vykdant aktyvų ir nuolat besitęsiantį procesą, kuris išreiškiamas vokišku žodžiu werden – tapti.“
Tuomet kas jus stabdo? „Forbes“ žurnalo leidėjas ir knygos „Late Bloomers“ autorius Richas Karlgaardas tvirtina, kad nuo ryžto siekti savo troškimų mus atgraso mūsų kultūroje vyraujantis susižavėjimas ankstyvais pasiekimais. Mes raginami ne turėti daugybę interesų, daug kuo domėtis ir skirti sau užtektinai laiko (norint atrasti save tai būtina), o iškart puikiai išlaikyti testus, nieko nelaukiant tapti specialistais ir turėti saugias, stabilias ir daug pinigų atnešančias karjeras. Dėl to daugelis renkamės ne siekti asmeninės pilnatvės, o padaryti puikią karjerą, nors ją darydami dažnai prarandame patys save. Pasak žurnalisto ir knygos „Range“ autoriaus Davido Epsteino, mūsų susitelkimas į specializacijas smelkiasi tiek į vaikų sporto trenerių, tiek į viską už vaikus padaryti norinčių tėvų sąmonę, tačiau iš tiesų jis nelogiškas. Būti specialistu reikia tik tada, jei jūsų darbe būtina atlikti nuolat pasikartojančias ir nekintančias užduotis. Jei ne, turėti daug gebėjimų ir patirties įvairiose srityse – daug geriau, nes taip galite būti lankstūs ir kūrybingi.
Tirdami žmones, kurie didelės sėkmės susilaukė labai netikėtai, Harvardo pedagogikos mokyklos akademikai ir knygos „Dark Horse“ autoriai Toddas Rose ir Ogi Ogas pastebėjo, kad tokiems žmonėms ankstyva specializacija atsiliepė neigiamai. „Nepaisant to, kad jautė nuobodulį, nepasitenkinimą, manė, kad neišnaudoja savo gabumų ir jautėsi sutriuškinti, – rašo autoriai, – dauguma šių žmonių nenoromis stūmėsi į priekį daugybę metų, kol galų gale suprato, kad jų gyvenimas nesuteikia pilnatvės.“ Tuomet, ilgai nerasdami sau vietos ir slapčiomis puoselėdami ambicijas, šie iš pažiūros vidutiniški žmonės – administracijos darbuotojai, inžinieriai, IT skyrių vadovai – sugebėjo paversti savo „troškimus, pomėgius ir aistras“ sėkmingomis vyno žinovų, gyvenimo būdo verslininkų ir žymių amatininkų karjeromis.
Kad tokią revoliuciją savo gyvenime galėtumėte įgyvendinti ir jūs, T. Rose ir O. Ogas siūlo susikurti „mikromotyvą“ – tikslą, skirtą tik vienai labai konkrečiai jus įkvepiančiai veiklai. Pavyzdžiui, kai Korinne Belock metė politinės patarėjos darbą ir įkūrė biurų ir namų tvarkymo ir dizaino įmonę „Urban Simplicity“, jos „mikromotyvas“ buvo „tvarkyti fizinę erdvę“. Atkreipkite dėmesį, kad ji nesakė norinti „užsiimti kūrybine veikla“ arba „įkurti savo verslą“. Tokie pareiškimai per daug apibendrinti ir neaiškūs, kad skatintų ko nors imtis. O ji atrado užduotį, kuri suteikia nepaprastai daug malonumo ir sužadina smalsumą, o tada pasinaudojo ja kaip kelrode žvaigžde.
Keliaujant tolyn svarbu nepamiršti kelių dalykų. Visų pirma, „tapti“ savimi niekada nevėlu. Pavyzdžiui, Aristotelis visiškai rašymui ir filosofijai atsidėjo tik būdamas beveik 50‑ies. Be to, jei link savo tikslo trauksite ilgu ir vingiuotu keliu, taip pat sulauksite privalumų. Nepamirškite, kad su amžiumi ateina išmintis, atsparumas, nuolankumas, savęs pažinimas bei kūrybingumas. Galbūt dėl to sėkmingų naujų įmonių įkūrėjų vidutinis amžius – 45‑eri. Cituodamas vystymosi psichologą Eriką Eriksoną, R. Karlgaardas rašo: „Nuo 40‑ies iki 64‑erių išgyvename unikalų laikotarpį, kai kūrybingumas ir patirtis susijungia su visiems žmonėms pažįstamu troškimu paversti savo gyvenimą prasmingu.“
Vis dėlto kol pasieksite tikslą, gali tekti laukti metų metus, o gal ir dar ilgiau. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad nedideli kasdieniai pokyčiai susideda ir lėtai, bet užtikrintai padeda jums tapti tokiu žmogumi, kokiu ir norite būti.
O jei įstrigsite, prisiminkite Joanne – talentingą ir kūrybingą moterį, jaunystėje ėjusią iš vieno darbo į kitą ir dirbusią tyrėja, sekretore bei anglų kalbos mokytoja užsieniečiams. Ji išgyveno depresiją ir manė, kad neturi jokių galimybių, tad jautėsi visiška nevykėlė. Tačiau neviltį ji panaudojo savo naudai. Kadangi nepavyko eiti įprastu keliu, ji pasijuto laisva užsiimti tuo, ko visada norėjo – rašyti fantastines knygas vaikams. Vėliau ji pasakojo: „Nustojau sau meluoti, kad esu ne tokia, kokia esu.“
Greičiausiai esate apie ją girdėję. Jos slapyvardis – J.K. Rowling.
O dabar imkitės darbo.