Kas yra Šiluva dvasine prasme?
Pristatydamas Stasio Ylos knygą „Šiluva žemaičių istorijoje“ arkivyskupas S. Tamkevičius rašė: „Šiluva Lietuvos istorijoje užima išskirtinę vietą. Drąsiai galima teigti, kad ją tokia padarė pats dangus. Šiluvos žemė istorijos bėgyje patyrė didelių praradimų; buvo sugriauta net švč. Mergelės Marijos šventovė, kurioje ilgą laiką buvo garbinamas Jėzus Kristus. Švč. Marija paskelbė žinią apie savo Sūnų ne kur kitur, bet Šiluvos žemėje. Toji žinia buvo kupina skausmo, nes mūsų protėviai, užmiršę Dievo garbę, „arė ir sėjo“.“
Ši prieš 400 m. primintoji žinia yra ne mažiau aktuali ir šiandien, primena sesuo Modesta Juršėnaitė, kartu atliekanti ir muziejininkės misiją minėtoje šventovėje, kai dalis žmonių užmiršta amžinybės perspektyvą ir dėl to patiria dvasinių nuostolių. Todėl, pasak pašnekovės, kasmet į Šiluvą dvasinei atgaivai traukia ir pavieniai asmenys, ir maldingos grupės, ir daugelis pasimetusių, nežinančių ko nori, pametusių gyvenimo prasmę, ieškančių atsakymų į didžiuosius būties klausimus.