Tai ištrauka iš leidyklos „Liūtai ne avys“ išleistos Lindsey Fitzharris knygos „Mėsinėjimo amatas. Šiurpioji medicina“, skyrelio „Mirties namai“. Knygą vertė Diana Urbonė. Įspėjame jautresnių nervų skaitytojus, kad ištraukoje bus medicininių intervencijų aprašymų.
Jau pačioje studijų pradžioje Listeriui savo akimis teko išvysti panašų vaizdą. Centrinis takas dalijo tamsią anatomijos salę per pusę, kiekvienoje jų stovėjo po penkis medinius stalus. Lavonai tįsojo su perpjautais kaklais, per stalo kraštą nusvirusiomis galvomis, ant žemės telkšojo balos kraujo. Grindys buvo nuklotos storu pjuvenų sluoksniu, todėl šiuose mirties namuose buvo nepaprastai tylu. Vienas Listerio kurso draugas pastebėjo: „Nebuvo girdėti net mano paties žingsnių. <...> Tik duslus ir monotoniškas Londono gatvėmis riedančių karietų garsas, besismelkiantis pro stogo ventiliacijos angas...“