Kiek dar gali trukti tokia grybapjūtė, ir kuriame Lietuvos pakraštyje miškai mažiausiai išgrybauti, geriausiai žino regionuose dirbantys miškininkai.
Kur ieškoti neišgrybautų vietų
Visą vasarą dzūkai, tarsi kokie Palangos verslininkai, skundėsi dar nematę tokių negrybingų metų, bet antrąją rugsėjo savaitę atsigriebė už visus metus – miškai pilni baravykų, raudonviršių, pradėjo dygti makavykai ir šilbaravykiai, pakelėse mirga kazlėkų tiltai.
„Pagaliau ir dzūkai žmonėmis pasijautė – atėjo tas ilgai lauktas laikotarpis, kai vienu metu auga beveik visų rūšių grybai, jų daug, visiems užtenka“, – džiaugėsi Latežerio girininkas Artūras Pavalkis.
Jo teigimu, miškuose prie Druskininkų dabar tiek žmonių, kad automobiliai vos išsitenka miško keliukuose ir išdavė paslaptį, kur reikėtų ieškoti neišgrybautų vietų.
„Pastebėjau, kad ratuoti grybautojai stengiasi nuvažiuoti kuo giliau į mišką, toliau nuo magistralinių kelių. Kadangi jų daug, tai visi tose atokiose vietose ir susitelkia. Todėl ten būna gerokai nugrybauta. Pėsti ar dviračiais keliaujantys grybautojai nurenka grybus prie pat miesto. O tame tarpe, tarp priemiesčio miškų ir atokių girių lieka nenugrybautos vietos“, – kalbėjo miškininkas.
A. Pavalkis pasakojo, kad masinis grybų dygimas nesitęs visą rudenį. Dzūkai kalba, kad pasikeis mėnulio fazė ir grybapjūtė baigsis – dabar gausiai dygstantys baravykai bus peraugę ir sukirmiję, o jaunų nebus.
„Svarbiausia, kad šventinė silkutė ant dzūkų stalo nebus be džiovintų baravykų – kas norėjo, jau spėjo prisigrybauti“, – sakė girininkas.
Miško keliai sunkiai pravažiuojami
Ne ką mažiau žmonių miškus užplūdo ir Žemaitijoje.
„Ką tik grįžau iš miško, tai maždaug kas 200 metrų stovi po grybautojų automobilį. Net nežinojau, kad tiek niekur nedirbančių žmonių mūsų krašte yra, kurie gali sau leisti darbo dieną išsiruošti į mišką“, – stebėjosi Tverų girininkas Stasys Vaičkauskas.
Jo teigimu, Žemaitijoje baravykai dabar dygsta šviesesniuose maždaug 30-40 metų amžiaus eglynų pakraščiuose ir aikštelėse, raudonviršiai – drebulynuose. O jaunuolynuose dygimas dar tik prasideda.
„Net ir visai miškų nepažįstantis žmogus dabar gali prisigrybauti“, – kalbėjo S. Vaičkauskas.
Tačiau tokius grybautojus Tverų girininkas įspėja, kad, pavyzdžiui, Rietavo miškams lietaus teko tiek, kad daugelis keliukų tapo sunkiai pravažiuojami. Todėl geriau palikti automobilį asfaltuoto kelio ar žvyrkelio pakraštyje ir į mišką eiti pėsčiomis, negu užklimpti ir ieškoti pagalbos.
Nemenčinės eglynuose dygsta baravykai
Nemenčinės krašte, kaip sakė Sužionių girininkė Gražina Kuliešienė, šią savaitę grybavo pusė Vilniaus, bet baravykų vis tiek įmanoma rasti, tik reikia žinoti jų dygimo vietas.
„Pasipylė baravykai, bet tik jaunuose eglynuose“, – kalbėjo miškininkė.
Pasak G. Kuliešienės, Nemenčinės miškuose galima prisirinkti kazlėkų ir voveraičių, bet šilbaravykių ir makavykų bangos dar tik laukiama.
G. Kuliešienės teigimu, Nemenčinės miškų keliukai gerai sutvarkyti, tai užklimpusių ar pasiklydusių grybautojų sutikti jai dar nepasitaikė.
Tinkamas laikas eiti į mišką
„Kai prieš porą savaičių jums sakiau, kad Aukštaitijoje didžiojo grybų dygimo dar reikia palaukti, tai turėjau omenyje būtent tokį, koks prasidėjo dabar. Būtent dabar yra pats laikas eiti į mišką ir tuščiomis tikrai negrįžta niekas. Net jeigu pataiko į kitų jau išgrybautas vietas, tai vis tiek pintinę baravykų prisirenka“, – sakė Mindaugas Ilčiukas iš Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio.
Pasak miškininko, žmonių Aukštaitijos miškuose dabar daug, o dar daugiau jų bus savaitgalį, nes žinios apie gausius baravykų laimikius sparčiai plinta.
„Savaitgalį miške turbūt jau bus sunku rasti vietą pasistatyti automobilį. Daugiausiai baravykų žmonės randa eglynuose, bet ir tarp pušų jie dygsta. Šilbaravykių dygimo banga Aukštaitijos dar nepasiekė, o kazlėkai jau peraugę“, – kalbėjo M. Ilčiukas.