Moralinės situacijos: kaip į jas reaguoja suaugusieji, kūdikiai ir gyvūnai?

Mums moralė reiškia ne tik tikėjimą normomis ir deramu elgesiu, bet ir įsitikinimą, kad šie dalykai turėtų būti bendri ir juos reikia skleisti pasitelkiant kultūrą. Moralės tyrimuose dominuoja iš dalies jau pažįstamas klausimas: kai priimame sprendimą moralinėje plotmėje, ar jį labiau nulemia moralinė logika, ar moralinė intuicija? Ar spręsdami, kas teisinga, dažniau kliaujamės galva, ar širdimi? Iš šio klausimo kyla dar vienas: ar žmogiškoji moralė tokio pat senumo, kaip per pastaruosius kelis tūkstantmečius mūsų sukurtos kultūrinės institucijos, ar primi­tyvų moralės variantą senų seniausiai paveldėjome iš primatų?

Tai yra ištrauka iš Roberto M. Sapolsky knygos „Elgesys. Kaip mokslas paaiškina geriausius ir blogiausius mūsų poelgius“, kurią iš anglų kalbos vertė Matas Geležauskas, išleido leidykla „Kitos knygos“.

Klausimai ties tuo nesibaigia. Kas įspūdingiau, žmonių moralinės elgsenos nuo­seklumas ir bendrumai ar jos įvairovė bei priklausomybė nuo kultūrinių ir ekolo­ginių veiksnių?

Galiausiai tenka užduoti ir įžūliai į nurodymus linkstančius klausimus. Kalbant apie moralinių sprendimų priėmimą, kada „geriau“ pasikliauti intuicija, o kada pro­tu? O kai atsispiriame pagundai, ar už tai labiausiai turime būti dėkingi savo valios jėgai, o gal suteiktai malonei?

Žmonės atsakymų į šiuos klausimus ieškojo nuo tų laikų, kai studentai filosofijos įvado paskaitų klausydavo vilkėdami togomis. Be abejo, čia mums padės mokslas.

Protavimo pirmenybė priimant moralinius sprendimus

Vienas faktas nuostabiai pademonstruoja, kad moralinius sprendimus priima­me remdamiesi pažintiniais procesais, protaudami. Ar kada bandėte paimti į rankas teisės vadovėlį? Tikrų tikriausia plyta.