Kodėl į tai įsiveldavau, nesupratau. O žvelgdama iš šiandienos taško matau, kad ne tik gyvenimiškos patirties ar išminties per mažai buvo, bet ir lūkesčių per daug turėjau... Ir kartais tie vyriškiai, kuriuos tada vadindavau keistuoliais (švelniai tariant), būdavo niekuo dėti. Tai aš prisikurdavau lūkesčių prisisvajojusi apie, mano supratimu, idealius pasimatymus ir tobulus vyrus.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (2)