Vyras užsibrėžė užduotį atgaivinti sodybą, nes kiekvienas senas rąstas ar baldas jam šioje vietoje reiškia dvasinį ryšį su protėviais.
„Čia gyveno mano močiutės tėvas. Jis žuvo Pirmajame pasauliniame kare, ir jo vardas yra įrašytas Juuru bažnyčios sienoje“, – pasakojo Erikas. Po prosenelio mirties ūkyje liko gyventi jo žmona, Eriko prosenelė, ir abi jų dukterys. „Mano senelis vedė vieną iš mano prosenelio dukterų, mano močiutę. Senelis čia ir pastatė gyvenamąjį namą. Jis būtų galėjęs pastatyti ir daugiau, bet, deja, sulaukus 40 metų, jam dėl gangrenos teko amputuoti abi kojas.“