Tipiniai projektai, kurie parduodami daugybę kartų
Būsto projektai yra skirstomi į kelias kategorijas. Tai – individualūs ir tipiniai. Tipinis projektas nuo individualaus skiriasi tuo, jog jis gali būti parduotas daug kartų. Tokie namai kuriami atsižvelgiant į bendruosius poreikius, todėl turint labai specifinius norus, vertėtų rinktis individualų projektą.
„Mūsų parengtų tipinių projektų išskirtinumas yra tai, kad paruošta architektūrinė ir interjero dalis. Klientas gaus bylą (apie 40–60 psl.), kurioje yra viskas, ko prireiks sklandžiam statybų procesui. Tai ne tik pilnai išbaigtas architektūros, bet ir interjero projektas. Vadinasi, nebereikės sukti galvos dėl jokių techninių ir vizualinių vidaus sprendimų, o savo unikalumo galėsite įnešti detalėmis ir dekoro elementais.
Įsigijus tokį projektą, tereikės susiderinti su statytoju ir pradėti darbus. O individualaus projekto vien sukūrimas su interjero dalimi užtrunka daugiau nei 6 mėnesius. Be to, daug ką suvilioja tokio tipinio projekto kaina. Ji šiuo atveju 5 kartus mažesnė, nei renkantis individualų projektą.
Kitas išskirtinumas – pradėjus įgyvendinti tipinį projektą, iškyla klausimų lavina, tad paruošta byla itin pravers taupant laiką ir stengiantis įgyvendinti darbus kuo greičiau. Ypatingai tai bus pravartu, kai matysite, kad darbai vyksta ne pagal planą – tuomet beliks pabaksnoti pirštu, kad einama ne ta kryptimi“, – apie lietuvius vis labiau dominančius projektus papasakojo „Šilta Šiaurė“ architektė Marija Savickienė.
Šios studijos pavadinimas taip pat daug atskleidžia apie kuriamų būstų viziją. „Šilta Šiaurė“ buvo įkurta prieš 6 metus. Šiaurė turi labai daug reikšmių interjeriniuose, architektūriniuose projektuose. Šiaurė visuomet nurodo pastato orientaciją ir kryptį.
„Architektūrą matome visi, tad architektų bendruomenei tenka didžiulė atsakomybė kurti tvarius statinius, kurie stovės ir bus suprantami ir po 50 metų.
Dėl to, mums labai svarbu skandinavišką architektūrą pritaikyti lietuviškam skoniui. Skandinavišką stiliui pritaikome lietuviškam skoniui, iš ko gimsta šilti, jaukūs ir estetiški namai“, – kas slepiasi po studijos pavadinimu papasakojo viena iš įkūrėjų.
„Strazdas“ ir „Žvirblis“
Šiuo metu rinkoje nėra daug geros architektūros tipinių projektų. „Norėtųsi, kad tai keistųsi, nes tai ir tvarus, ir estetiškas sprendimas norintiems būsto už prieinamą kainą.
Dabar esame paruošę du tipinius projektus, kuriems nereikalingas statybos projektas (kai statyba apskritai galima). Tai galioja sodų, gyvenamosios, ūkinės paskirties (kai parengtas ūkininko sodybos projektas) sklypams, kuriuose gali būti statomi nesudėtingi, pagalbinės paskirties statiniai.
Tai – „Strazdas“ ir „Žvirblis“. Vien šių projektų pavadinimai atskleidžia jų charakterį. Planuojame kurti visą eilę tipinių projektų, tad pavadinimai padės išlaikyti jų tęstinumą bei atskleisti išskirtinumus.
Mažasis „Žvirblis“ stebina savo talpumu. Nors tai tik 10 kv.m ploto būstas, tačiau jame telpa viskas, ko reikia vienam ar dviem žmonėm apsistoti. Fasadui parinkta termo medienos apdaila išsiskiria ilgaamžiškumu ir natūralumu, o interjeras suprojektuotas taip, kad sėdėdami viduje, jaustumėte aplink pulsuojančią gamtą.
„Strazdas“ – kiek didesnis paukštis. Jis pritaikytas apsistoti 4 žmonėms. Jau ne tik pabūti, tačiau ir gyventi tokiame namelyje norisi. Didelė nuo saulės ir lietaus apsaugota terasa su lauko židiniu, erdvi svetainė, atskiras miegamasis, vonios kambarys ir virtuvė – tiek telpa 31 kv.m namelyje.
„Žvirblio“ bylos kaina yra 600 eur + PVM. „Strazdo“ bylos kaina yra 800 eur + PVM. „Strazdo“ projekto įgyvendinimas gali užtrukti apie 1,5–2 mėn., „Žvirblis“ gali pavirsti realybe kiek greičiau. Žinoma, tai priklauso ir statybininkų, brigados dydžio ir greičio, iš kur įsigyjamos medžiagos. Tiesa, mes visuomet rekomenduojame specialistus, tačiau tai jau kliento sprendimas ar jis dirbs kartu su jais, ar su savo turimais kontaktais.
„Žvirblio“ įgyvendinimas turėtų atsieiti apie 25 tūkst. su PVM, o „Strazdo“ apie 45 tūkst. su PVM (sąmatos su baldais).
Tad dar vienas tipinių projektų privalumas, kad prieš imantis jų įgyvendinimo, jūs jau žinote, kiek realiai maždaug turėsite išleisti. Juk labai dažnai pradedant statybas, išlaidos išauga bent 3 kartus nuo pirminės vizijos, o čia yra galimybė savo biudžetą susiplanuoti“, – plačiau tipinius projektus pristatė tvarumo architektė M. Savickienė.
Kas tie nesudėtingi statiniai?
Jei susižavėjote tokio tipo būstais, būtina žinoti keletą niuansų. Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
Nesudėtingųjų statinių I ar II grupei priskiriamų pastatų požymiai ir techniniai parametrai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelėje.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Diana Dambrauskienė išskiria šiuos esminius punktus:
*SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei jis statomas ne šiose teritorijose: kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD neprivalomas statant I grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei jis statomas ne šiose teritorijose: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD neprivalomas statant II grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.
Tačiau ir nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamam gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatui statyti SLD privalomas visada, nepriklausomai kokioje teritorijoje jis statomas.
*Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys sodo sklype. Pagal minėtą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelę sodo namas priskiriamas nesudėtingųjų statinių I grupei. Taigi SLD jam statyti sodo sklype neprivalomas, jei sklypas nepatenka į pirmiau nurodytas teritorijas (teritorijas, kuriose I grupės nesudėtingiesiems statiniams statyti SLD privalomas).
*Statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti SLD. Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi tais atvejais, kai neišlaikomi reglamentuoti statinio atstumai iki sklypo ribų.
Visi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priede.
Be to, svarbu žinoti, kad bet koks statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai: maksimalus sklypo užstatymo tankis; mažiausi leistini atstumai: priešgaisriniai – tarp namų ir kitų pastatų; sanitariniai – tarp namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių, priklausomai nuo jų paskirties; užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą; didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinamas, pažeminamas, išlyginamas reljefo paviršius, įrengiamos terasos, atraminės sienelės ir pan.).
Visais atvejais privalu laikytis Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Greitas būdas patikrinti ar reikalingas leidimas
Siekdama užkirsti kelią galimiems statybos pažeidimams ir padėti statybos proceso dalyviams bei gyventojams greitai ir paprastai išsiaiškinti, ar planuojamų naujų statinių statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), Statybos inspekcija rugsėjo 4 d. klientams pristatė SLD privalomumo automatinį klausimyną. Sukurtas įrankis sudarys galimybę pasitikrinti, ar SLD privalomas, vos per kelias sekundes.
Statybą leidžiančio dokumento (toliau – SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos (nesudėtingasis, neypatingasis, ypatingasis). Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai visada privalomas SLD. Nesudėtingiesiems statiniams statyti SLD privalomas tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo jų parametrų, pagal kuriuos statiniai priskiriami I ar II nesudėtingųjų statinių grupei.