– Kodėl svarbu architektūros suvokimas? Ar pritariate minčiai, kad kiekvienas architektas tam tikra prasme turi prisiimti atsakomybę už bendrą architektūrinį miesto įvaizdį?
– Mus nuo mažų dienų mokina, programuoja, reguliuoja, kaip turi būti. Išmokstame, tačiau... prarandame kūrybiškumą, jautrumą, subtilumą. Architektūra, kaip tik ir praplečia mūsų kūrybiškumą, išlaisvina iš stereotipų, suteikia galimybes pamatyti, pastebėti, pajausti – erdves, šviesą, faktūras, spalvas. Tai keičia mūsų aplinką, mūsų pasaulį, tuo pačiu paveikia ir mus. Gera emocija, savijauta – sunkiai įkainojama. O jei gera architektūra gali prie to prisidėti? Juk tai yra svarbu kiekvienam? Taip, tai reikia suvokti, pripažinti, bet kitas svarbus veiksnys – leisti sau jausti. Manau, kad gera architektūra ieško harmonijos ir dermės su žmogumi, aplinka, laikmečiu ir... moko jausti.
– Dar viena iš jų – kaip gyvenimą prie sankryžos paversti pilnaverčiu. Papasakokite plačiau apie objektą Vilniuje pavadinimu „Tyli žaluma“.