Kartais suaugusių vaikų ir jų tėvų santykiai komplikuojasi dėl kai kurių auklėjimo klaidų, padarytų dar vaikui augant. Sunku vaikams suaugus išsaugoti jų meilę ir pagarbą, jeigu vaikystėje juos tėvai kontroliavo, jeigu jiems reikėdavo atsiskaityti už kiekvieną žingsnį. Kai kurie tėvai, vadovaudamiesi principu „vaikui būtina disciplina“, tampa tikrais prižiūrėtojais, kontroliuojančiais kiekvieną vaiko žingsnį. Tokioms mamoms ir tėčiams nėra jokių ribų: jie gali be jokių skrupulų skaityti asmeninį vaiko dienoraštį, prisijungti prie paauglio socialinių paskyrų ar apieškoti jo kambarį.
Kas nutinka, kai vaikas auga tokioje šeimoje? Žinoma, vaikai trokšta laisvės ir svajoja kuo greičiau ištrūkti iš tėvų globos. Šeima jiems ima asocijuotis ne su šiluma ir rūpesčiu, o su drausme ir paklusnumu, todėl suaugę vaikai vengia bendrauti su savo globėjais. Suaugę vaikai bendrauja su tėvais atsargiai – kad ko per daug nepasakytų ir, apskritai, daug ką slepia.