Tai nutiko vieną rugpjūčio vakarą pajūryje. Šis mėnuo – tai tarsi atsisveikinimas su ta mūsų trumpalaike vasara. Ir, jei dieną oras dar kiek įšyla, tai to negalima pasakyti apie jūrą. Mat Baltija, kaip kažkada pastebėjo vienas senas palangiškis, būtent tik rugpjūtį ir įšyla. Arba neįšyla tą vasaros sezoną apskritai.
Taigi, vieną tokį jau vėstančios vasaros vakarą sodyboje prie jūros vakarojo draugų kompanija. Kaip paprastai, kiemo viduryje pastatytoje pavėsinėje: viduryje jos – ilgas medinis stalas, nuo daugelio tokių vakarojimų sezonų jau spėjęs nusidažyti nenusakoma spalva; aplink jį pusračiu – iš nedažytų lentų sukalti suolai, o už jų – apvalūs, kaip iliuminatoriai, pavėsinės langai. Šis „garlaivis“ būdavo mėgstamiausia sodyboje poilsiavusių kompanijų vakarojimų vieta. Kaip ir šios, su kuria ir nutiko gana nenuobodi istorija.