Nobelio taikos premijos laureato prisiminimai iš gyvenimo Lukiškių kalėjime: supratau, kad žmogus nėra aukščiau už gyvulį

Pragaro vartai pačioje Vilniaus širdyje. Kalėjimas, kurio nebeliko. Bet jis buvo ištisus 115 metų, ir tai buvo vienintelis, paskutinis Lietuvos kalėjimas. Lukiškių istorija – tai Vilniaus ir iš dalies visos Lietuvos istorijos atspindys nuo 1904-ųjų iki kalėjimo uždarymo 2019-ųjų liepą. Čia kalėjo, kentėjo, buvo tardomi politiniai kaliniai, kunigai, menininkai ir žmogžudžiai – žinomi Lietuvos žmonės. Labai keista, bet Lukiškių istorijos iki šiol niekas nebuvo parašęs. Bet Rūta Vanagaitė parašė – knygoje LUKIŠKĖS. TAMSIOJI VILNIAUS ŠIRDIS juodu ant balto išdėstė nepagražintą, sukrečiančią Lukiškių kalėjimo istoriją, atvirai papasakotą 25 nuteistųjų ar juos pažinojusiųjų lūpomis.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką apie Lukiškių kalėjime kalintą Nobelio taikos premijos laureatą – Menachemą Beginą.

Fenomenali atmintis padėjo parašyti knygą

1939 m., bėgdami nuo nacių okupacijos, Lietuvoje atsirado keli tūkstančiai Lenkijos žydų. Dauguma šių pabėgėlių, turinčių Lenkijos pilietybę, buvo įtraukti į suimtinų žmonių sąrašus.

Vienas iš jų – sionistinės organizacijos Lenkijoje lyderis Menachemas Beginas, būsimasis Izraelio premjeras, Nobelio taikos premijos laureatas. Jis praleis Lukiškėse vienerius metus.

Begino atsiminimų knygoje „Baltosios naktys“ Lukiškėms skirti net 194 puslapiai. Knygą Menachemas parašė Izraelyje 1957 m., praėjus septyniolikai metų po įkalinimo. Fenomenali atmintis leido jam atkurti daugybę kalėjimo buities, tardymo ir pokalbių detalių. Lietuviškai ši knyga nėra išleista.