„Mano šeima buvo jau šešta ketverių metų vaikui. Žinojau: jei ją grąžinsiu, ji visiems kitiems sugadins gyvenimą, nes tai reikš, kad ji, būdama ketverių, neapsiriko – suaugę ją nuolat išduoda. Pasiryžau netapti ta išdavike“, – pasakojo moteris.
„Viso pasaulio neišgelbėsi“, – Ingridą protina artimieji, bet ji vis nepailsta, nors pati yra gavusi ne vieną skaudžią pamoką. Vis tiek deda galvą už vaikus, kurie kitiems buvo sunkūs ir nepatogūs.
Širdį atrakino tik pažadas
Ingrida ne tik nuolat globoja tris vaikus, bet ir žaibiškai padeda tiems, kam tampa nesaugu biologinėje šeimoje. Paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos siekiama, kad jis iš karto būtų perkeltas į šeimai artimą aplinką, kur sulauktų šilumos ir rūpesčio. Dažniausiai tai būtų artimi giminaičiai, pavyzdžiui, seneliai, suaugę broliai ar seserys arba emociškai artimi žmonės – dėdės, tetos, krikštatėviai.
