Limfmazgiai – dalis mūsų imuninės sistemos. Ir kai viskas gerai, nepuola nei virusai, nei bakterijos, nesergame imuninės sistemos ligomis ar vėžiu, mes net užmirštame, kad turime aktyviai ir produktyviai dirbančią imuninę sistemą, kuri ir saugo mus nuo visokių negandų.
Žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų limfinė sistema atlieka organizmo apsaugines ir gyvybines funkcijas. Ji palaiko skysčių pusiausvyrą audiniuose, užtikrina, kad į audinius pritekėję skysčiai bei makromolekulės (baltymai, lipidai ir kt.) būtų grąžinti atgal į kraujotaką, užtikrina į organizmą patekusių mikroorganizmų neutralizavimą – t.y. užtikrina imuninės sistemos ląstelių funkcijų vykdymą. Limfinė sistema – po visą organizmą išsiraizgiusios limfagyslės, į kurias iš audinių renkasi audinių skystis su ląstelių metabolizmo medžiagomis. Limfos skystis – tai ne tik ląstelių atliekų ir skysčių srautas. Limfagyslėmis aktyviai į audinius ir iš audinių migruoja imuninės ląstelės su informacija apie galimas infekcijas – į organizmą patekusius virusus, bakterijas bei jų išskiriamus toksinus. Limfagyslėmis su audinių skysčiu juda ir pačios bakterijos, virusai, netgi vėžinės ląstelės. Limfos skystis lėtai teka iš viso kūno, grįždamas atgal į krūtinės sritį, kur susijungia su kraujagyslėmis. Limfa į kraują gali patekti tik pratekėjusi pro limfmazgius.
Limfmazgiai – limfagyslių sutekėjimo ir vadinamųjų patikros postų vieta. Limfmazgiai, dar vadinami limfinėmis liaukomis, vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį organizmo gebėjime kovoti su infekcijomis. Jie veikia kaip filtrai, sulaikantys virusus, bakterijas ir kitus ligų sukėlėjus, kad neišplistų iš užkrėstų zonų po visą organizmą. Dažniausios vietos, kuriose galima pastebėti ir apčiuopti padidėjusius limfmazgius, yra kaklas, po smakru, pažastyse ir kirkšnyje.
Kiekvienas limfmazgis filtruoja skystį ir medžiagas, kurias surenka limfagyslės, vedančios į jį. Pavyzdžiui, iš pirštų tekantis limfos skystis eina link krūtinės, limfmazgiuose sujungdamas skystį iš visos rankos. Limfa iš galvos ir veido srities teka žemyn per kaklo limfmazgius. Vieni limfmazgiai išsidėstę netoli paviršiaus ir gali būti apčiuopiami, kiti yra giliai kūno viduje, pavyzdžiui, tarp plaučių ar aplink žarnyną, kad filtruotų skysčius tose vietose. Limfmazgis paprastai yra nuo 5 mm iki 1–2 cm skersmens dydžio. Visame žmogaus organizme yra apie aštuonis šimtus limfmazgių! Jų yra visame organizme, išskyrus smegenis, kaulus bei kaulų čiulpus ir pėdas bei plaštakas. Stambesnių limfagyslių susikirtimo vietose limfmazgiai grupuojasi po 10–20, suformuodami vadinamuosius sritinius limfmazgius.
Limfmazgio struktūra yra labai sudėtinga. Kiekvieną mazgą gaubia jungiamojo audinio kapsulė, turinti lygiųjų raumenų ląstelių. Jų susitraukimai padeda tekėti limfai.Tačiau pagrindinė funkcija – filtruoti su limfiniu skysčiu patekusius mikroorganizmus ir užtikrinti imuninių ląstelių veiklą. Pagal patogenų pobūdį, kiekį, patekimo būdus limfmazgyje vyksta apsaugos strategijos formavimo procesai – ar infekciją pavyks sustabdyti vietiškai, pajungus limfmazgyje reziduojančius nespecifinio imuniteto ląsteles makrofagus, ar aktyvinti sisteminį specifinio imuniteto atsaką. Tokiu atveju dendritinės ląstelės, fagocitavę mikroorganizmus audiniuose, limfagyslėmis pasiekia artimiausius limfmazgius ir pateikia infekcijos antigenų pavyzdžius limfmazgiuose esantiems su jokia infekcija dar nesusidūrusiems (naiviems) limfocitams. Būtent limfmazgiuose limfocitai aktyvinami, vyksta aktyvi jų proliferacija, o susidarę specifiniai jų klonai pasklinda po organizmą infekcijos sunaikinimui. Be to, limfmazgiuose koncentruojasi atminties B limfocitai, kurie, esant pakartotinai infekcijai, sureaguoja gaminti apsauginius specifinius antikūnus.
Kas nutinka, kai pajuntame padidėjusį ir/ar skaudantį limfmazgį, pavyzdžiui, kakle?
Pagrindinė žinia, kurią transliuoja patinę limfmazgiai – turime problemą to limfmazgio įtakos zonoje. Kaklo limfmazgiuose gali būti sprendžiamos ausies uždegimo, uždegiminio karieso problemos, žaizda galvoje ar ant veido. Limfmazgyje pradėjus dalintis antikūnus gaminantiems B limfocitams, ar proliferuojant efektorinių T limfocitų klonams, limfmazgio jungiamasis audinys tampa elastingas ir gali palaikyti didelius besidauginančių ląstelių kiekius. Viso šio proceso metu gali vietiškai pakilti temperatūra, parausti ir išbrinkti aplinkiniai audiniai. Taigi, skausmingi padidėję limfmazgiai dažniausiai informuoja apie netoliese esančią infekciją ir imuninės sistemos reakciją į ją, tačiau tik kiti, papildomi simptomai padeda nustatyti problemą. Pavyzdžiui, ausų skausmas, karščiavimas ir padidėję limfmazgiai šalia ausies yra užuominos, kad galite sirgti ausų uždegimui. Kai B limfocitų antikūnų gamyba atslūgsta, o T limfocitai išsiskirsto po organizmą kovoti su infekcija, limfmazgių patinimas atslūgsta.
Dažnai žmonėms padidėję skausmingi limfmazgiai asocijuojasi su vėžiu. Kada ir kaip vėžinės ląstelės gali atsirasti limfmazgyje?
Limfmazgiuose vėžys gali atsirasti dviem būdais – arba limfmazgyje vėžys prasideda, arba atkeliauja iš kažkur kitur. Vėžys, prasidedantis limfmazgiuose, vadinamas limfoma. Tai grupė kraujo onkologinių ligų, atsirandančių limfinėje sistemoje. Limfomos metu sutrinka normali kažkurių limfocitų gamybos reguliacija. Pakitę, nestabdomai besigaminantys limfocitai ima kauptis limfmazgiuose. Nors limfmazgiai yra dažniausia limfomų atsiradimo vieta, tačiau limfoma gali pasireikšti ir kituose organuose, kuriuose formuojasi limfocitai (blužnis ar kaulų čiulpai). Limfomos atveju limfmazgis smarkiai padidėja, bet – tai gali būti didelis, bet visai neskausmingas darinys. Gali padidėti vienas ar keli limfmazgiai. Šios ligos diagnostika turi būti tikslinama biopsijos būdu ištiriant mazge besikaupiančias ląsteles.
Dažniau vėžys prasideda kažkur kitur, o paskui plinta į limfmazgius. Solidiniai navikai, ne kraujo onkologinės ligos, formuojasi įvairiuose organuose – plaučiuose, skrandyje, prostatoje, krūtyje ir kitur. Žinoma apie 200 skirtingų vėžio formų. Besivystydamas pirminis navikas gali peraugti organą, kuriame susiformavo, ir imti plisti į kitus organus. Pirmasis tokio plitimo žingsnis arba vieta, kur galima aptikti plintančio vėžio ląsteles, – tai artimiausieji limfmazgiai. Jie kaip filtras stabdo vėžines ląsteles, naikina, tačiau kaip efektyviai stabdymas vyksta – priklauso nuo labai daugelio dalykų. Operuojant pirminį naviką, gydytojai tiria ir sritinius limfmazgius. Vėžinių ląstelių suradimas limfmazgyje – tai ne tik vėžio ligos stadijos nustatymas, tačiau ir tam tikra, jau kitokia, agresyvesnė gydymo strategija.
Ar gali padidėję skausmingi limfmazgiai signalizuoti apie susirgimą vėžiu?
Pirminei vėžio diagnostikai, ypač jei vėžys nėra išplitęs, – tikrai ne. Besiformuojantis vėžys ir pirminiame organe skausmingus pojūčius sukelia labai retai, limfmazgiuose – juo labiau. Tačiau padidėję limfmazgiai gali būti siejami su onkologiniu procesu. Jei po vėžio pašalinimo operacijos pajuntami padidėję tos organizmo srities, kurioje buvo nustatytas pirminis vėžys, limfmazgiai, reikia konsultuotis su onkologu. Gali būti, kad liga atsigauna, o limfmazgiai, bandydami „sugaudyti“ plintančias vėžines ląsteles, padidėja. Tačiau šis procesas laba retai būna susijęs su skausmingais, uždegiminiais limfmazgiais.
Taigi apibendrinant, limfmazgiai – nuolat mūsų organizme dirbančios apsauginės sistemos dalis, filtras, kuriame vyksta pavojingų organizmui infekcijų stabdymo procesas, specifinio imuniteto ląstelių apmokymo pažinti įsibrovėlius vieta, imuninės atminties saugojimo saugykla. Tais „įsibrovėliais“ gali būti ir patogeniniai mikroorganizmai, patekę iš aplinkos, ir savos, suvėžėjusios ląstelės. Įsibrovėliai limfmazgyje gali signalizuoti apie aktyvią kovą prieš juos – tuomet kovos lauke, limfmazgyje, gali būti jaučiamas uždegimas ir skausmas. Jeigu limfmazgis smarkiai padidėja, tačiau tyli, galimas dalykas, kad jis yra okupuotas – galima būtų įtarti paties limfmazgio onkologinę ligą limfomą arba atsinaujinusią bei plintančią netoliese esančio organo vėžio ligą. Tačiau retsykiais būna visaip – kova su infekcija, ypač kontroliuojama, vyksta ir be skausmo, o skausmingi limfmazgiai gana retais atvejais signalizuoja apie onkologinį procesą. Visais atvejais gydytojai, tirdami ir kitus ligų simptomus, gali tiksliai nustatyti limfmazgių padidėjimo priežastį ir, jei reikia, skirti papildomą gydymą.