Ypač gyvai buvo aptarinėjama Seime perskaityta šlovinga, nes paskutinė metinė Premjero ataskaita kodiniu pavadinimu „Kas gera, prisiminkime, kas bloga, lai išblės“. Entuziazmo potencialas, galima sakyti, trykšte tryško iš narsiai atstatytos Skvernelio krūtinės. Pirštu rodydamas į beveik ranka pasiekiamą šviesią gerovės valstybės ateitį, švelniu baritonu, bet įsakmiai, prieštarauti neleidžiančiu tonu, pakiliai pagyrūniškai apdainavo pelnus ir nuopelnus, galias ir pergales, apdairiai nutylėdamas, kad Europos Komisija mūsų šalies pažangą vertina kaip itin kuklią.
„Kuklumas puošia!“ – žvaliai pagyrė Premjerą nors užsimaskavęs, bet akivaizdus Vyriausybės padlaižys, sukeldamas audringą ataskaitinę diskusiją. Gerai pasikaustęs žinių verslininkas pareiškė, kad Skvernelis kartu su visa žalstiečių dauguma nuo balto valdžios žirgo nenudribo tik todėl, kad sparčiai augo šalies ekonomika. Tačiau taip sekėsi pernai, o šiemet verslo pinigai „dega“ dešimteriopai greičiau, negu valstybė sugeba parūpinti naujų... Be to, net paties Premjero plačiai išreklamuotas „skaidrumo“ maišas prakiuręs – visiems įžūliai bado akis kyšančios ylos su politinės korupcijos smaigaliais.
Rizikos grupei priklausantis veteranas laikėsi palankesnės nuomonės: „Ačiū Dievui ir Premjerui, Lietuvoje pinigų dideliems atlyginimams ir personalinėms pensijoms užtenka, jų trūksta tik mažoms algoms ir minimalioms išmokoms.“
„Plika akimi matau, koks didelis biurokratijos mastas ir klampumas!“ – piktinosi akiniuota laisvosios rinkos analitikė.
Neapsikęsdamas tokių Vyriausybės užgauliojimų ir pesimistinių aimanų, infiltruotas agentas, o gal šiaip ligonis, kamuojamas aštraus panegirikos priepuolio, atšovė, esą kaltinimus, kad žuvis genda nuo galvos, sugalvojo susimovusi jos uodega savo pačios pasiteisinimui.
Tarp galvų ir uodegų kilus ne tik žodiniam susišaudymui, bet ir visomis pakampėmis pliekiantis iš Mažeikos legalizuotų lankų, viena amazonė pateikė savo karštą komentarą apie gendančias žuvis. Suniekinusi vyrus, kurie tradiciškai nepažvelgia toliau savo nosies ir Premjero kiemo, pasiūlė virtualiai nusikelti į Uhano jūros gėrybių turgų. Mat jame kažkada kažkoks kinas nusipirko šikšnosparnį, turėjusį artimų kontaktų su pangolinu, ir juos abu suvalgė.
„Kaip šitaip galima?! Juk pangolinai įrašyti į Raudonąją knygą!“ – pasipiktino aršus gamtos mylėtojas.
„Tuoj mus pačius įrašys į Raudonąją knygą, nes tas kinas tuos egzotiškus padarus patiekė, ko gero, termiškai neapdorojęs“, – įtarė kulinaras, negalintis pakęsti konkurentų.
„Būtent! Tas kinas iškart užsikrėtė koronavirusu, o šis pradėjo žaibiškai, geometrine progresija plisti po visą pasaulį“, – gudriai merkdama akį karštai pridūrė komentatorė, tačiau iškart nuramino, kad tokia žiniasklaidos skleidžiama nesąmone tiki ne visi. Donaldui Trumpui žvalgyba jau seniai pranešė, kad Uhano žuvų turguje šikšnosparniais niekas neprekiauja, o ir apskritai jie reziduoja visai kitoje Kinijos pusėje. Savo ruožtu joks pangolinas nesiryžtų iš Malaizijos šliaužti 3500 km į kažkokio Uhano turgų, kad su jais susipažintų.
„Ak, apie šią dramatiškai romantišką ir tragišką pažintį mes galėtume pastatyti operą, baletą, dramą „Šikšnosparnis“ su tarptautine komanda. Pangoliną, kurio mūsų kraštuose niekas nėra matęs, galėtų suvaidinti pats Gerard’as Depardieu, kuris filmo „Tiesiog nuostabu“ plakate labai gražiai atrodo, pavaizduotas kaip dramblys“, – užsisvajojo scenos menų bedarbė.
„Ką čia pliauškiate! – suniekino karšta komentatorė. – Nei šikšnosparniai, nei pangolinai, juo labiau drambliai, jeigu jiems nepriskirsime raudonojo Xi, čia niekuo dėti. Koronavirusas specialiai nutekintas iš...“
„Stop!“ – prisistatė STT ir visus sąmokslininkus „susėmė“.
Mano būrimo salone trypčiojo tik vienas kovos su koronavirusu Maršalas Aurelianas, kuris paprašė išburti, ar tikrai Ramūnas K. jam patikės vesti žalstiečius į rinkimus ir kiek rinkėjų iki to laiko bus likę nesuimtų...