„Vis labiau žeidė jo pasyvumas. Kai paprašydavau imtis iniciatyvos, atsakymas būdavo tik vienas: man su tavim visaip gerai. Na taip, kurgi ne! Kai visada „karnavalą“ ruošiu aš? Kaip jau minėjau, esu apie tai atvirai užsiminusi savo vyrui. Tačiau bėga metai, niekas nesikeičia, tad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Kodėl visą laiką naujovių iniciatore turiu būti aš? Nauji seksualūs atributai, naujos pozos, nauja erdvė – viskas mano dėka. Net malonumų viršūnę pasiekiam abu – tai taip pat mano nuopelnas. Kaip jau minėjau, vyras neslepia, kad jam tai patinka, ir jaučiu, įvertina mane. Tačiau jis pats primena išpaikintą sultoną iš turkiškų pasakų, vis laukiantį naujo stebuklo. O aš tuo tarpu nerimstu: kodėl vien tik aš? Esu kartą skaičiusi, kad pasitaiko vyrų, kurie, sutikę savo idealią meilužę, išsigąsta. Ar gali būti, kad čia apie mus? Kaip man įveikti jo vidinę sieną? Kaip man sužadinti jo norą dalintis savo fantazijomis (jeigu tokių išvis yra) ir pamėginti jas realizuoti? Ar gali vyras bėgti nuo savo svajonių? Deja, jis, mano vyras, visiškai pasyvus. Kaip man jį atgaivinti?“.
Pasyvaus vyro naujametinė dovana – nevykęs seksas. Jos dovanotojui nesugrąžinsi
(1) Vitalija Guobė
www.DELFI.lt
Įspėjimas!
Toliau pateiktas straipsnis gali būti netinkamas nepilnamečiams.
Toliau pateiktas straipsnis gali būti netinkamas nepilnamečiams.
FOTO: Shutterstock
Naujieji metai – pažadų „kaip mes puikiai gyvensime po Naujųjų metų“ laikas. Tikimasi stebuklo – visų pažadų įgyvendinimo. Būtinai kalbama ir apie atsinaujinimą; ir kalbama tol, kol nejučia vėl užvaldo seni įpročiai ir viskas lieka po senovei. Bet žadėti stebuklai nugula atmintyje, nes, kaip man rašė viena moteris: „Stebuklus lovoje kuriu tik aš viena. Įgriso. Kai jį sutikau, iš pradžių tikrai patyriau stebuklus – ne tik gyvenime, bet ir lovoje. Juo labiau, kad mylimasis man nuolat akcentavo, jog esu jo išsvajotoji deivė. Bet po kiek laiko supratau, kad seksas yra loterija: du žmonės atskirai gali jį dievinti, bet kartu – nepasiekti aukštumų. Atrodė, kad buvome abu tokie seksualūs, kad net dievai mums turėjo pavydėti! Tačiau vienas „bet“: jis buvo labai uždaras. Kad ir kaip gražiai, subtiliai ir net atvirai iš savo brangiausiojo bandžiau išpešti nors mažytę užuominą apie jo seksualines fantazijas, jo troškimus, galiausiai likdavau viena su visomis savo mintimis, taip nieko ir nepešusi“.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)